10 fizinių ir cheminių savybių pavyzdžių?

1. Spalva: Medžiagos spalva yra fizinė savybė, kurią galima pastebėti nekeičiant medžiagos cheminės sudėties. Pavyzdžiui, auksas yra geltonas, sidabras – baltas, o varis – rausvai rudas.

2. Kvapas: Medžiagos kvapas yra fizinė savybė, kurią galima aptikti uoslės pojūčiu. Pavyzdžiui, benzinas turi stiprų kvapą, o vanilės ekstraktas – saldaus kvapo.

3. Skonis: Medžiagos skonis yra fizinė savybė, kurią galima aptikti skonio pojūčiu. Pavyzdžiui, cukraus skonis yra saldus, druskos – sūrus, o citrinų sultys – rūgštoko.

4. Lydymosi temperatūra: Medžiagos lydymosi temperatūra yra temperatūra, kurioje ji keičiasi iš kietos į skystą. Pavyzdžiui, ledo lydymosi temperatūra yra 0 laipsnių Celsijaus, o aukso lydymosi temperatūra yra 1064 laipsnių Celsijaus.

5. Virimo temperatūra: Medžiagos virimo temperatūra yra temperatūra, kuriai esant ji iš skysčio virsta dujomis. Pavyzdžiui, vandens virimo temperatūra yra 100 laipsnių Celsijaus, o etanolio virimo temperatūra yra 78,4 laipsnių Celsijaus.

6. Tankis: Medžiagos tankis yra jos masė tūrio vienetui. Pavyzdžiui, vandens tankis yra 1 gramas kubiniame centimetre, o aukso – 19,3 gramo kubiniame centimetre.

7. Tirpumas: Medžiagos tirpumas – tai jos gebėjimas ištirpti tirpiklyje. Pavyzdžiui, cukrus tirpsta vandenyje, o aliejus – ne.

8. Laidumas: Medžiagos laidumas yra jos gebėjimas praleisti elektrą. Pavyzdžiui, metalai yra geri elektros laidininkai, o guma yra prastas elektros laidininkas.

9. Magnetinis jautrumas: Medžiagos magnetinis jautrumas yra jos gebėjimas įmagnetinti. Pavyzdžiui, geležis yra feromagnetinė medžiaga, vadinasi, ją stipriai traukia magnetai, o aliuminis yra paramagnetinė medžiaga, vadinasi, magnetai ją traukia silpnai.

10. Kietumas: Medžiagos kietumas yra jos atsparumas įbrėžimams. Pavyzdžiui, deimantas yra kiečiausia žinoma medžiaga, o talkas – minkštiausia.

Cheminės savybės:

1. Reaktyvumas: Medžiagos reaktyvumas yra jos polinkis į chemines reakcijas. Pavyzdžiui, natris yra labai reaktyvus metalas, kuris intensyviai reaguoja su vandeniu, kad susidarytų vandenilio dujos ir natrio hidroksidas.

2. Degumas: Medžiagos degumas yra jos gebėjimas degti. Pavyzdžiui, benzinas yra degus skystis, o vanduo – ne.

3. ėsdinimas: Medžiagos ėsdinimas yra jos gebėjimas suvalgyti kitas medžiagas. Pavyzdžiui, druskos rūgštis yra korozinis skystis, galintis ištirpinti metalus.

4. Toksiškumas: Medžiagos toksiškumas – tai jos gebėjimas pakenkti gyviems organizmams. Pavyzdžiui, arsenas yra toksiška medžiaga, kuri prarijus gali sukelti mirtį.

5. Oksidacinis gebėjimas: Medžiagos oksidacinis gebėjimas yra jos gebėjimas priversti kitas medžiagas prarasti elektronus. Pavyzdžiui, deguonis yra stiprus oksidatorius, dėl kurio geležis gali rūdyti.

6. Gebėjimo mažinimas: Medžiagos redukcinis gebėjimas yra jos gebėjimas priversti kitas medžiagas įgyti elektronų. Pavyzdžiui, vandenilis yra stiprus reduktorius, dėl kurio vario oksidas gali virsti vario metalu.

7. Rūgščių ir šarmų savybės: Medžiagos rūgščių-šarmų savybės yra jos gebėjimas dovanoti arba priimti protonus. Pavyzdžiui, druskos rūgštis yra rūgštis, galinti paaukoti protonus, o natrio hidroksidas yra bazė, galinti priimti protonus.

8. Druskos susidarymas: Medžiagos druskos susidarymo savybės yra jos gebėjimas sudaryti druskas, kai ji reaguoja su rūgštimis arba bazėmis. Pavyzdžiui, natrio chloridas yra druska, kuri susidaro natriui reaguojant su druskos rūgštimi.

9. Sudėtingas formavimas: Medžiagos komplekso susidarymo savybės yra jos gebėjimas sudaryti kompleksus su kitomis molekulėmis arba jonais. Pavyzdžiui, hemoglobinas yra baltymas, kuris sudaro kompleksą su deguonimi.

10. Katalizė: Medžiagos katalizinės savybės yra jos gebėjimas pagreitinti cheminės reakcijos greitį, jos nenaudojant reakcijos metu. Pavyzdžiui, fermentai yra katalizatoriai, kurie pagreitina biocheminių reakcijų greitį.