Koks osmoso poveikis bulvių juostelėms?

Kai bulvių juostelės dedamos į skirtingus tirpalus, atsiranda osmosas, turintis įtakos jų dydžiui, tekstūrai ir ištirpusių medžiagų koncentracijai. Panagrinėkime osmoso poveikį bulvių juostoms:

1. Hipertoninis sprendimas:

- Į hipertoninį tirpalą patalpintos bulvių juostelės (didesnė tirpių medžiagų koncentracija už ląstelės ribų) patiria osmosą, todėl vandens molekulės pasislenka iš ląstelių.

- Dėl to bulvių juostelės mažėja, nes ląstelės membrana atsitraukia nuo ląstelės sienelės ir susidaro plazmolizuota būsena.

- Bulvių juostelės tampa suglebusios ir lanksčios dėl vandens praradimo ir standumo.

- Tirpiųjų medžiagų koncentracija bulvių ląstelėse didėja, kai vanduo pasišalina.

2. Hipotoninis tirpalas:

- Bulvių juosteles panardinus į hipotoninį tirpalą (mažesnė ištirpusių medžiagų koncentracija už ląstelės ribų), vandens molekulės osmoso būdu juda į ląsteles.

- Dėl šio vandens antplūdžio bulvių juostelės plečiasi ir tampa didesnės. Ląstelės tampa standžios, o bulvių juostelės jaučiasi tvirtos.

- Tirpių medžiagų koncentracija bulvių ląstelėse mažėja, kai patenka vanduo.

3. Izotoninis tirpalas:

- Izotoniniame tirpale (vienoda tirpių medžiagų koncentracija ląstelėje ir išorėje) nejuda gryno vandens judėjimo per ląstelės membraną.

- Bulvių juostelės išlieka nepakitusios dydžio ir išlaiko savo pirminę formą bei tvirtumą.

– Tirpinių medžiagų koncentracija išlieka ta pati tiek bulvių ląstelių viduje, tiek išorėje.

Šie stebėjimai rodo osmoso poveikį bulvių juostoms. Vandens judėjimas per ląstelės membraną dėl tirpių medžiagų koncentracijų skirtumų sukelia ląstelių tūrio, tekstūros ir tirpių medžiagų koncentracijos pokyčius bulvių juostelėse.