Kas yra žemdirbystė?

Žemės ūkis , taip pat žinomas kaip tradicinis ūkininkavimas arba pramoninis žemės ūkis , yra ūkininkavimo tipas, kuriame naudojamos aukšto lygio technologijos ir cheminės medžiagos, pvz., pesticidai ir trąšos, siekiant padidinti pasėlių derlių ir maksimaliai padidinti pelną. Tokiam ūkininkavimo būdui dažnai būdingas stambus monokultūrinis ūkininkavimas, kai viena kultūra auginama dideliame plote.

Žemės ūkis turi daug privalumų, tokių kaip:

* Padidėjęs pasėlių derlius :Didelio derlingumo augalų veislių ir cheminių medžiagų naudojimas gali padėti padidinti pasėlių derlių, todėl ūkininkai gali gauti didesnį pelną.

* Sumažėjusios darbo sąnaudos :Mašinų ir kitų technologijų naudojimas gali padėti sumažinti su ūkininkavimu susijusias darbo sąnaudas.

* Pagerėjo pasėlių kokybė :Cheminių medžiagų naudojimas gali padėti pagerinti pasėlių kokybę ir padaryti juos patrauklesnius vartotojams.

Tačiau žemės ūkis turi ir nemažai trūkumų, pavyzdžiui:

* Žala aplinkai :Cheminių medžiagų naudojimas gali turėti daug neigiamų padarinių aplinkai, įskaitant vandens taršą, oro taršą ir dirvožemio degradaciją.

* Biologinės įvairovės nykimas :Monokultūrinis ūkininkavimas gali lemti biologinės įvairovės praradimą, nes sumažina skirtingų augalų rūšių, auginamų vietovėje, skaičių.

* Neigiamas poveikis žmonių sveikatai :Cheminių medžiagų naudojimas gali turėti daug neigiamo poveikio žmonių sveikatai, įskaitant vėžį, kvėpavimo sutrikimus ir reprodukcines problemas.

Pastaraisiais metais auga judėjimas link tvaraus žemės ūkio, kuris yra ūkininkavimo rūšis, kuria siekiama kuo labiau sumažinti neigiamą ūkininkavimo poveikį aplinkai ir socialinį poveikį. Tvarios žemės ūkio praktikos apima sėjomainą, ekologinį ūkininkavimą ir agrarinę miškininkystę.