Kodėl bulvės buvo itin svarbus airių derlius?

Bulvės tapo itin svarbiu pasėliu airiams dėl kelių istorinių, ekonominių ir aplinkos veiksnių, susiliejusių Airijoje XVIII ir XIX amžiais.

1. Gyventojų skaičiaus augimas:

XVIII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiaus pradžioje Airijoje sparčiai augo gyventojų skaičius. Lengvai prieinamos ir maistingos bulvės, kurių derlius buvo didelis, tapo pagrindiniu maisto šaltiniu, galinčiu išlaikyti didelę populiaciją.

2. Žemės paskirstymas:

Airijos žemės nuosavybės sistema buvo palanki dideliems žemės savininkams, todėl daugelis smulkių ūkininkų turėjo ribotą prieigą prie žemės kitiems augalams auginti. Bulves buvo galima auginti mažuose plotuose ir nereikėjo didelių ūkininkavimo žinių, todėl jos buvo prieinamos net vargingiausiems ūkininkams.

3. Prisitaikymas ir mityba:

Bulvės yra atsparios kultūros, galinčios klestėti įvairiomis dirvožemio sąlygomis, įskaitant Airijoje paplitusius rūgščius dirvožemius. Jis gali būti laikomas ilgą laiką, todėl tai yra patikimas maisto šaltinis žiemos mėnesiais. Bulvėse gausu maistinių medžiagų, tokių kaip angliavandeniai, vitaminai ir mineralai, todėl Airijos gyventojams suteikiama subalansuota mityba.

4. Priklausomybė:

Laikui bėgant airiai tapo labai priklausomi nuo bulvių kaip pagrindinio maisto šaltinio. Dėl šios priklausomybės gyventojai tapo pažeidžiami, kai pasėlius užklupo liga.

5. Bulvių maras:

1840-aisiais grybelinė liga, žinoma kaip bulvių maras (Phytophthora infestans), nuniokojo bulvių pasėlius visoje Airijoje. Liga greitai išplito, sunaikindama pagrindinį maisto šaltinį didžiajai daugumai gyventojų, o tai sukėlė liūdnai pagarsėjusį Airijos bulvių badą.

Kritinė priklausomybė nuo bulvių, kartu su bulvių maro poveikiu ir kitais veiksniais, pvz., Didžiosios Britanijos politika, sukėlė katastrofišką įvykį, suformavusį Airijos istoriją. Badas sukėlė platų badą, ligas ir masinę emigraciją iš Airijos, palikdamas ilgalaikį poveikį šaliai ir suvokimui, kad bulvės yra esminė Airijos kultūros ir išlaikymo dalis.