Kaip ankštiniai augalai prisideda prie azoto ciklo?

Ankštiniai augalai, tokie kaip pupelės, žirniai, dobilai ir lęšiai, atlieka lemiamą vaidmenį azoto cikle per unikalų procesą, vadinamą azoto fiksavimu. Štai kaip ankštiniai augalai prisideda prie azoto ciklo:

1. Azoto fiksavimas:

- Ankštiniai augalai užmezga simbiotinį ryšį su bakterijomis, vadinamomis rizobijomis.

- Ankštinių augalų šaknų mazgeliuose rizobijos azoto fiksacijos proceso metu atmosferos azoto dujas (N2) paverčia amoniaku (NH3).

- Rizobijos gaminamas fermentas azotogenazė palengvina N2 pavertimą NH3.

2. Amoniako asimiliacija:

- Ankštiniai augalai naudoja dalį amoniako savo augimui ir baltymų sintezei.

– Likęs amoniakas paverčiamas įvairiais azoto junginiais, tokiais kaip aminorūgštys, baltymai, nukleotidai, būtini augalų augimui.

3. Skilimas ir azoto išsiskyrimas:

– Kai ankštiniai augalai miršta arba išmesdami lapus ir šaknis, jie išskiria šiuos azoto turinčius junginius į dirvą.

- Skilimo proceso metu dirvožemio mikroorganizmai skaido augalinę medžiagą ir organinį azotą paverčia atgal į amonio (NH4+) ir nitrato (NO3-) formas. Šias mineralines azoto formas gali pasisavinti kiti augalai.

4. Denitrifikacijos prevencija:

- Ankštiniai augalai padeda sumažinti azoto nuostolius iš dirvožemio per denitrifikaciją.

– Denitrifikacija – tai procesas, kai tam tikros bakterijos anaerobinėmis sąlygomis nitratą paverčia azoto dujomis.

- Ankštinių augalų buvimas padeda išlaikyti subalansuotą dirvožemio aplinką, kurioje yra pakankamai deguonies, taip sumažinant denitrifikaciją ir išsaugant azotą dirvožemyje.

5. Sėjomaina:

– Ankštiniai augalai dažnai naudojami sėjomainos sistemose, siekiant papildyti azotą dirvožemyje.

- Po to, kai ankštiniai augalai yra užauginti ir vėl įterpiami į dirvą, padidėjęs azoto kiekis yra naudingas paskesniems pasėliams sėjomainoje, kurie gali nesugebėti fiksuoti atmosferos azoto.

Ankštinių augalų gebėjimas surišti azotą didina dirvožemio derlingumą ir sumažina sintetinių azoto trąšų poreikį, skatina tvarų žemės ūkį. Jis taip pat naudingas visai ekosistemai, nes palaiko azoto, svarbios augalų augimo maistinės medžiagos ir daugelio ekologinių procesų pagrindą, prieinamumą.

Skatindami ankštinių augalų augimą, ūkininkai prisideda prie labiau subalansuoto ir tvaresnio azoto ciklo, todėl pagerėja dirvožemio sveikata, pasėlių derlius ir aplinkos apsauga.