Kas atsitinka, kai įdedate svogūną į vandenį?

1. Difuzija :Svogūnų ląstelės yra pusiau pralaidžios, o tai reiškia, kad jos leidžia vandens molekulėms prasiskverbti, o didesnės molekulės, pvz., cukrus, neišbėga. Dėl to vanduo iš hipotoninės aplinkos, esančios už ląstelių ribų (grynas vanduo), juda į hipertoninę aplinką ląstelių viduje (kurioje yra ištirpusių cukrų ir druskų). Šis procesas vadinamas osmosu, dėl kurio svogūnų ląstelės išsipučia ir tampa drumstos.

2. Junginių išplovimas :Svogūnų ląstelėse yra įvairių junginių, įskaitant sieros junginius, fermentus ir pigmentus. Kai ląstelės išsipučia su vandeniu, šie junginiai pradeda nutekėti į aplinkinį vandenį. Dėl šios priežasties vanduo tampa drumstas ir įgauna būdingą svogūnų kvapą.

3. Ląstelės sutrikimas :Svogūnų ląstelėms toliau brinkstant, jų ląstelių sienelės gali plyšti, į vandenį išsiskirti dar daugiau junginių. Dėl šio proceso svogūnas taip pat gali suminkštėti ir prarasti formą.

4. Mikrobų augimas :Iš svogūno išsiskiriančios maistinės medžiagos gali būti maisto šaltinis mikroorganizmams, pvz., bakterijoms ir grybeliams. Laikui bėgant ant svogūno gali atsirasti pelėsių ar kitų mikroorganizmų, ypač jei vanduo nekeičiamas reguliariai.

Svarbu pažymėti, kad šių procesų greitis priklauso nuo įvairių veiksnių, tokių kaip vandens temperatūra, svogūno rūšis ir laikas, kurį jis paliekamas vandenyje.