Kaip maisto gamintojai gali ilgai išsilaikyti, kol jis nesupūva?

Maisto gamintojai taiko įvairius būdus, kad pailgintų savo gaminių galiojimo laiką ir apsaugotų juos nuo puvimo. Kai kurie dažniausiai naudojami metodai yra šie:

1. Terminis apdorojimas (konservavimas ir perdirbimas):šis procesas apima maisto kaitinimą iki tam tikros temperatūros iš anksto nustatytą laikotarpį, kad būtų pašalinti mikroorganizmai ir deaktyvuoti fermentai, sukeliantys gedimą. Terminis apdorojimas gali būti atliekamas konservuojant (sandariose metalinėse skardinėse), retortuojant (lanksčiuose maišeliuose) arba aseptiniu būdu (kai maistas sterilizuojamas prieš pakavimą).

2. Šaldymas ir užšaldymas:laikant maistą žemoje temperatūroje, sulėtėja mikroorganizmų augimas ir dauginimasis. Šaldymas paprastai naudojamas trumpalaikiam konservavimui (pvz., pienas, švieži produktai), o užšaldymas tinka ilgesniam laikymui (pvz., šaldyta mėsa, daržovės).

3. Modifikuotas atmosferos pakavimas (MAP):Šis metodas apima natūralaus oro maisto pakuotėje pakeitimą modifikuotu dujų mišiniu, paprastai anglies dioksido, deguonies ir azoto deriniu. Kontroliuodamas dujų aplinką, MAP padeda slopinti aerobinių bakterijų augimą ir prailginti produkto galiojimo laiką.

4. Vakuuminis pakavimas:naudojant šį metodą iš maisto pakuočių pašalinamas deguonis, sukuriama anaerobinė aplinka, neleidžianti daugintis aerobinėms bakterijoms. Vakuuminė pakuotė dažniausiai naudojama tokioms prekėms kaip sūris, sūdyta mėsa ir kava.

5. Aukšto slėgio apdorojimas (HPP):HPP apima labai aukšto slėgio (paprastai nuo 100 iki 800 megapaskalių) trumpalaikį poveikį maistui. Šis slėgis inaktyvuoja mikroorganizmus, įskaitant bakterijas, mieles ir pelėsius, todėl gali pailgėti galiojimo laikas, nepakeičiant maisto kokybės.

6. Cheminiai konservantai:tam tikros cheminės medžiagos, tokios kaip natrio benzoatas, kalio sorbatas ir propiono rūgštis, yra naudojamos kaip konservantai, stabdantys bakterijų, mielių ir pelėsių augimą. Jie paprastai dedami į tokius produktus kaip uogienės, drebučiai, marinuoti agurkai ir kepiniai.

7. Natūralūs konservantai:kai kurios natūralios medžiagos, tokios kaip druska, cukrus, actas ir prieskoniai, gali veikti kaip konservantai dėl savo antimikrobinių ir antioksidacinių savybių. Jie tradiciškai naudojami maisto konservavimo metodams, tokiems kaip sūdymas, marinavimas ir fermentacija.

8. Švitinimas:Šio proceso metu maistas veikiamas jonizuojančiosios spinduliuotės, kad būtų pašalinti kenksmingi mikroorganizmai. Švitinimas veiksmingai kontroliuoja per maistą plintančius patogenus ir gali pailginti galiojimo laiką, tačiau gali turėti įtakos kai kurių maisto produktų skoniui, tekstūrai ir maistinėms medžiagoms.

Svarbu pažymėti, kad tinkamo konservavimo būdo pasirinkimas priklauso nuo konkretaus maisto produkto, pageidaujamo tinkamumo vartoti termino ir galimo poveikio juslinėms savybėms. Maisto gamintojai dažnai derina keletą konservavimo būdų, kad pasiektų optimalius rezultatus ir užtikrintų savo produktų saugumą bei kokybę.