Koks yra šilumos poveikis zefyrui?

Kai zefyras yra šildomas, jis patiria keletą fizinių ir cheminių pokyčių:

1. Minkštinimas: Kai zefyras kaitinamas, jame esantis cukrus ir želatina pradeda tirpti ir minkštėti. Dėl to zefyras tampa lankstesnis ir lengviau ištempiamas ar deformuojamas.

2. Skrudinimas: Zefyro paviršius gali pradėti ruduoti arba karamelizuotis dėl Maillardo reakcijos – cheminės reakcijos tarp aminorūgščių ir redukuojančių cukrų, kuri vyksta kaitinant maistą. Ši parudavimo reakcija lemia būdingą aukso rudą skrudintų zefyrų spalvą.

3. Pasipūtimas: Zefyras plečiasi ir pučiasi, nes jo viduje esantys oro burbuliukai plečiasi dėl karščio. Taip yra todėl, kad dėl šilumos vandens garai, įstrigę zefyre, virsta garais, kurie plečiasi ir stumiasi į zefyro paviršių.

4. Lydymasis: Toliau kaitinant, zefyras galiausiai pasieks lydymosi tašką ir virs skysčiu. Tiksli zefyro lydymosi temperatūra gali skirtis priklausomai nuo jo sudėties ir konkrečios temperatūros, kurioje jis veikia.

5. Teka: Ištirpęs zefyras tampa klampiu, tekančiu skysčiu, kurį galima ištempti, traukti ar pilti. Dėl šios savybės zefyrai yra populiarus desertų ir saldumynų, tokių kaip s'mores ir Rice Krispie skanėstai, ingredientas.

6. Kristalizacija: Atvėsus, ištirpęs zefyras gali patirti procesą, vadinamą kristalizacija, kai cukraus molekulės persitvarko ir suformuoja kristalus. Dėl to zefyras gali tapti tvirtas ir grūdėtas, todėl norint pasiekti norimą tekstūrą, svarbu kontroliuoti temperatūrą ir aušinimo procesą.