Ar apsinuodijus maistu galite apalpti?
Štai kaip apsinuodijus maistu gali nualpti:
1. Dehidratacija :Sunkus vėmimas ir viduriavimas, kurį sukelia apsinuodijimas maistu, gali sukelti greitą skysčių netekimą iš organizmo. Dėl dehidratacijos sumažėja kraujo tūris, dėl to sumažėja kraujospūdis. Kai kraujospūdis tampa per mažas, tai gali sukelti galvos svaigimą, galvos svaigimą ir net alpimą.
2. Elektrolitų disbalansas :Apsinuodijus maistu gali sutrikti organizmo elektrolitų pusiausvyra. Elektrolitai, tokie kaip natris, kalis ir chloridas, padeda reguliuoti skysčių lygį, raumenų funkciją ir nervų perdavimą. Kai šie elektrolitai išsenka dėl vėmimo ir viduriavimo, tai gali sutrikdyti normalią organizmo veiklą, įskaitant kraujospūdžio reguliavimą. Elektrolitų disbalansas gali prisidėti prie alpimo.
3. Vazovagalinis atsakas: Kai kurie asmenys gali patirti vazovagalinį atsaką, kai jų kūnas patiria stiprų stresą, pavyzdžiui, apsinuodijimo maistu epizodo metu. Vagus nervas, atsakingas už įvairias kūno funkcijas, gali pernelyg reaguoti į intensyvią virškinimo sistemos stimuliaciją. Tai gali sukelti vazovagalinį atsaką, dėl kurio staiga sumažės širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, o tai gali sukelti alpimą.
4. Sisteminis uždegiminis atsakas: Sunkus apsinuodijimas maistu gali sukelti sisteminį uždegiminį atsaką organizme. Šis uždegimas gali paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą ir sukelti kraujospūdžio pokyčius, galinčius sukelti alpimą.
Svarbu pažymėti, kad alpimas ne visada yra tiesioginė apsinuodijimo maistu pasekmė. Pagrindinės sveikatos būklės, pvz., širdies problemos arba žemas kraujospūdis, gali padidinti apalpimo riziką apsinuodijimo maistu epizodų metu. Jei kartu su apsinuodijimo maistu simptomais jaučiate alpimą ar didelį galvos svaigimą, labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Apsinuodijimo maistu prevencija yra geriausias būdas sumažinti riziką. Visada laikykitės saugaus maisto tvarkymo praktikos, pvz., tinkamos kepimo temperatūros, kruopštaus produktų plovimo ir venkite kryžminio užteršimo virtuvėje. Be to, pakankamas skysčių suvartojimas, ypač ligos metu, gali padėti išvengti dehidratacijos ir galimų jos komplikacijų, įskaitant alpimą.
Previous:Ar karščiuojant reikėtų valgyti pieno produktus ir kiaušinius?
Next: Ar šaldytus špinatus, atšildytus kriauklėje per naktį, vis dar saugu naudoti?
Maistas ir gėrimai


- Ar galima gerti imbiero alų, jei vartojate varfariną?
- Koks džiovintų spanguolių galiojimo laikas?
- Kokie vaisiai auga kekėmis?
- Ar vynuogių sultyse daug geležies?
- Kiek uncijų buvo didžiausias pasaulyje mėsainis?
- Kokia spalva nusidažo litimuso popierius, kai ant jo yra po
- Kurią sistemą pirmiausia patikrintumėte, jei nejaučiate
- Jei geriate vandenį mėnesį iš eilės, kiek galite numest
Šalti Pusryčiai Receptai
- Ar šaltais rytais druska tirpsta?
- Kaip užšaldyti avokadus?
- Ar šaldytas maistas geriau nei šviežias?
- Ar Mountain Dew tinka žiurkėnams?
- Ar ledinis kalnas ar karšto troškinio lėkštė turi daugi
- Ar galima užšaldyti visas džiovintas mėlynes?
- Kokioje temperatūroje ledai turi būti laikomi?
- Kaip padėti sausai žiurkėno odai?
- Kokia yra normali temperatūra šaldiklyje?
- Temperatūros poveikis Maillard reakcijai?
Šalti Pusryčiai Receptai
- Duonos mašina Receptai
- Duona Receptai
- Javų Receptai
- Šalti Pusryčiai Receptai
- Kiaušinių Receptai
- Karšta Pusryčiai Receptai
- Omletas Receptai
- Blynų receptai
