Koks yra vištų kiaušinių viduje esančių išskyrimo medžiagų likimas?

Kiaušiniuose, vištose ar kitose paukščių rūšyse išsiskiriančių medžiagų likimas yra griežtai kontroliuojamas ir skiriasi nuo žinduolių išskyrimo procesų.

1. Azoto turinčios atliekos:

- Pradinis kaupimas: Embriono vystymosi metu azoto atliekos, pirmiausia amoniako pavidalu, iš pradžių kaupiamos pačiame embrione.

- Šlapimo rūgšties sintezė: Kai embrionas vystosi, jo kepenys pradeda sintetinti šlapimo rūgštį skaidant baltymus ir aminorūgštis. Šlapimo rūgštis yra mažiau toksiška nei amoniakas ir padeda išsaugoti vandenį.

- Alantoic Sac: Alantoinis maišelis, ekstraembrioninė membrana, kaupia šlapimo rūgštį ir kitus azoto turinčius atliekų produktus. Alantoinis maišelis taip pat padeda keistis dujomis, padedant deguoniui pernešti iš vištos į embrioną.

2. Išmatų susidarymas:

- Atliekų kaupimas: Vištos virškinimo sistemai vystantis kiaušinyje, storojoje žarnoje kaupiasi atliekos, tokios kaip nesuvirškintas trynys ir kiti kietieji medžiagų apykaitos atliekos.

- Vandens sugėrimas: Storojoje žarnoje esantys aklųjų žarnų maišeliai padeda įsisavinti vandenį iš atliekų, todėl išmatos tampa pusiau kietos.

3. Saugojimas ir perinimas:

- Kloaka: Kloaka, bendra virškinimo, reprodukcinės ir šalinimo sistemų anga, yra vieta, kurioje iki išsiritimo laikomos pusiau kietos išmatos kartu su alantoidiniu maišeliu, kuriame yra šlapimo rūgšties.

– Perėjimo metu: Išsiritęs viščiukas iš kloakos išskiria ir išmatas, ir šlapimo rūgštį. Šios atliekos pašalinamos, kai viščiukas pirmą kartą įkvepia deguonies.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kiaušinio lukštas veikia kaip apsauginė barjera, neleidžianti dideliems atliekų mainams tarp embriono ir išorinės aplinkos. Veiksmingas pašalinių medžiagų saugojimas ir pašalinimas kiaušinio lukšte yra labai svarbus besivystančio embriono išlikimui ir sėkmingam išsiritimui.