Kas atsitinka, kai iškepsite obuolį?

Kai kepate obuolį, įvyksta daugybė fizinių ir cheminių pokyčių.

Fiziniai pokyčiai:

* Obuolys suminkštėja. Taip yra todėl, kad orkaitės šiluma suardo pektiną – natūralų junginį, laikantį augalų ląsteles kartu. Pektinui skylant, obuolių ląstelės tampa minkštesnės, o vaisiai tampa švelnesni.

* Obuolys susitraukia. Kai obuolys kepa, vanduo išgaruoja iš vaisiaus, todėl jo dydis mažėja.

* Obuolio oda susiraukšlėja. Taip yra todėl, kad obuolio odelę sudaro ląstelių sluoksnis, kuris yra sandariai supakuotas. Obuoliui kepant, ląstelių viduje esantis vanduo išgaruoja, todėl ląstelės susitraukia, o oda susiraukšlėja.

Cheminiai pokyčiai:

* Obuolių cukrus karamelizuojasi. Taip yra todėl, kad obuolyje esantis cukrus reaguoja su orkaitės šiluma ir susidaro rudas, šiek tiek kartaus junginys, vadinamas karamele. Būtent tai suteikia keptiems obuoliams būdingą saldų ir šiek tiek skrudintą skonį.

* Obuolių rūgštys skyla. Obuoliuose esančios rūgštys suteikia jiems aštrų skonį. Obuoliui kepant rūgštys skyla, vaisiai tampa saldesni.

* Obuolio skonio junginiai lakuoja. Tai reiškia, kad jie išgaruoja į orą, suteikdami keptiems obuoliams būdingą aromatą.

Šių fizinių ir cheminių pokyčių derinys sukuria skanų ir maistingą skanėstą, kurį galima mėgautis atskirai arba kaip deserto dalį.