Kaip gimdo moliuskai?

Moliuskai techniškai „negimdo“, kaip tai daro žinduoliai. Vietoj to, moliuskai dauginasi per procesą, vadinamą nerštu, kurio metu kiaušinėliai ir spermatozoidai išleidžiami į vandenį apvaisinti. Štai bendra moliuskų dauginimosi apžvalga:

1. Terminas: Moliuskai lytiškai subręsta skirtingo amžiaus, priklausomai nuo jų rūšies. Subrendus jos tampa vyriškos arba moteriškos lyties, nors kai kurios rūšys gali būti hermafroditinės (turinčios ir vyriškus, ir moteriškus reprodukcinius organus).

2. Gamete gamyba: Moliuskų patinai gamina spermatozoidus, o patelės – kiaušinėlius. Šių lytinių ląstelių gamybą skatina tokie veiksniai kaip temperatūra, maisto prieinamumas ir dienos trukmė.

3. Nerštas: Esant palankioms sąlygoms, moliuskai neršia. Šis procesas apima didelį gametų išleidimą į vandenį. Nerštą gali sukelti aplinkos veiksniai, pvz., tam tikra vandens temperatūra arba tam tikrų cheminių medžiagų buvimas vandenyje.

4. Tręšimas: Kai kiaušiniai ir spermatozoidai išsiskiria, tręšimas vyksta išorėje vandenyje. Vieno moliusko sperma gali apvaisinti kito moliusko kiaušinėlius, o tai lemia genetinę įvairovę.

5. Kūrimas: Iš apvaisintų kiaušinėlių išsivysto lervos, vadinamos veligeriais. Šios laisvai plaukiančios lervos dreifuoja su vandenyno srovėmis ir minta mikroskopiniais dumbliais.

6. Metamorfozė: Po kurio laiko veligeriai metamorfizuojasi, virsdami jaunais moliuskais. Jie pradeda nusėsti ant substrato, pavyzdžiui, smėlio ar purvo, ir sukuria jiems būdingus kietus apvalkalus.

7. Augimas ir branda: Jauni moliuskai laikui bėgant auga ir subręsta. Jie pasiekia lytinę brandą ir gali pradėti daugintis, užbaigdami reprodukcinį ciklą.

Verta paminėti, kad skirtingų moliuskų rūšių dauginimosi strategijos gali skirtis, pvz., skirtingi neršto sezonai, lervų vystymosi etapai ir gyvenimo trukmė.