Kas nutiks, kai vanduo užvirs?

Kai vanduo kaitinamas iki aukštesnės nei virimo temperatūros, jame vyksta keli fiziniai ir cheminiai pokyčiai, dėl kurių skystis virsta dujine. Šis procesas vadinamas virimu. Štai keletas pagrindinių pokyčių, kurie įvyksta verdant vandenį:

1. Fazės perėjimas :Ryškiausias pokytis yra fazės perėjimas iš skysčio į dujas. Skystos vandens molekulės įgyja pakankamai energijos, kad įveiktų savo tarpmolekulines jėgas ir vandens garų pavidalu pabėgtų į supančią atmosferą. Šį procesą skatina šilumos energijos pridėjimas.

2. Burbulai :Kaitinant, vandenyje esantys mažyčiai oro burbuliukai plečiasi. Šie burbuliukai veikia kaip garų susidarymo branduolio vietos. Kylant vandens temperatūrai burbuliukai iškyla į paviršių ir sprogsta, išskirdami į orą vandens garus.

3. Išgaravimas :Vandens paviršius, tiesiogiai besiliečiantis su šilumos šaltiniu, taip pat išgaruoja. Paviršiuje esančios vandens molekulės sugeria šilumą ir išsiskiria kaip garai, taip prisidedant prie bendro vandens praradimo.

4. Garų slėgis :Kai vanduo šildomas, vandens molekulių kinetinė energija didėja, todėl garų slėgis didėja. Vandens garų slėgis didėja kylant temperatūrai ir galiausiai pasiekia atmosferos slėgį virimo taške.

5. Šilumos sugėrimas :Verdantis vanduo sugeria didelį šilumos kiekį, nepatirdamas jokių reikšmingų temperatūros pokyčių. Ši šiluma reikalinga tarpmolekulinėms jėgoms įveikti ir skystą vandenį paversti garais.

6. Priemaišos ir mineralai :Priklausomai nuo vandens kokybės ir šaltinio, gali būti priemaišų ir mineralų. Verdant kai kurios priemaišos gali išsiskirti kaip dujos arba labiau susikoncentruoti likusiame vandenyje.

7. Deguonies mažinimas :Verdantis vanduo sumažina ištirpusio deguonies kiekį. Tai gali paveikti vandens skonį ir biologines savybes.

Verta paminėti, kad nors virinant vanduo tampa saugus vartoti, nes sunaikinami patogeniniai mikroorganizmai, jis gali nepašalinti ar pakeisti visų vandens teršalų ar ištirpusių medžiagų.