Kaip medžiagos šilumos kiekis veikia jos tekėjimą?

Santykį tarp medžiagos šilumos kiekio (temperatūros) ir jos tekėjimo būdo galima suprasti naudojant klampos sąvoką. Klampumas yra skysčio pasipriešinimas tekėjimui. Jis dažnai apibūdinamas kaip medžiagos „storumas“ arba „lipnumas“.

Apskritai, didėjant medžiagos temperatūrai, jos klampumas mažėja. Tai reiškia, kad jis tampa mažiau atsparus srautui ir lengviau judinamas. Pavyzdžiui, šaltas medus yra tirštesnis ir teka lėčiau nei šiltas.

Klampumo sumažėjimą kylant temperatūrai galima paaiškinti padidėjusiu molekuliniu judėjimu aukštesnėje temperatūroje. Kylant temperatūrai, medžiagos molekulės įgyja daugiau energijos ir greičiau juda. Dėl šio padidėjusio molekulinio judėjimo molekulės lengviau slysta viena pro kitą ir sumažina pasipriešinimą tekėjimui.

Taip pat yra atvirkščiai:mažėjant temperatūrai didėja klampumas. Tai reiškia, kad medžiagai tampa sunkiau tekėti. Pavyzdžiui, vanduo užšąla 0 laipsnių Celsijaus ir tampa kieta medžiaga, kuri yra daug atsparesnė tekėjimui nei skystas vanduo.

Klampumo priklausomybė nuo temperatūros yra svarbus aspektas daugelyje pramonės ir inžinerinių pritaikymų. Pavyzdžiui, alyvų ir tepalų klampumas yra labai svarbus užtikrinant tinkamą mašinų veikimą. Kuro klampumas taip pat svarbus efektyviam degimui ir tekėjimui vamzdynais.