Kodėl ūkininkai ankštinių augalų derlių artų į žemę, o ne nuimtų derlių?

Ankštiniai augalai, tokie kaip sojos pupelės, žemės riešutai ir dobilai, dažnai ariami į žemę kaip procesas, žinomas kaip „žaliasis tręšimas“, o ne nuimamas dėl kelių priežasčių:

1. Dirvožemio derlingumo gerinimas :Ankštiniai augalai turi galimybę fiksuoti atmosferos azotą per simbiotinį ryšį su bakterijomis savo šaknų mazgeliuose. Šiuos augalus suarus į dirvą, azoto turtinga biomasė suyra ir į dirvą išskiria azotą. Šis natūralus procesas praturtina dirvą, didina jos derlingumą ir sumažina sintetinių azoto trąšų poreikį.

2. Organinių medžiagų papildymas :Ankštiniai augalai gamina didelį kiekį organinės medžiagos, kurią sudaro augalų liekanos ir pūvančios šaknys. Suariama į dirvą ši organinė medžiaga pagerina dirvožemio struktūrą, aeraciją ir vandens sulaikymo galimybes. Tai taip pat yra maistinių medžiagų šaltinis naudingiems dirvožemio mikroorganizmams, skatinant sveiką dirvožemio ekosistemą.

3. Piktžolių naikinimas :Ankštiniai augalai gali padėti slopinti piktžolių augimą vėlesniuose pasėliuose. Jų tankus augimas ir gebėjimas išskirti alelopatines medžiagas gali slopinti tam tikrų piktžolių rūšių dygimą ir augimą. Ankštinių augalų arimas į žemę tęsia šį piktžoles slopinantį poveikį.

4. Erozijos kontrolė :Tankios ankštinių augalų šaknų sistemos padeda išlaikyti dirvą vietoje, sumažindamos vėjo ir vandens sukeltą dirvožemio eroziją. Palikdami pasėlių likučius ant dirvos paviršiaus arba įterpdami jas ardami, ūkininkai gali apsisaugoti nuo dirvožemio praradimo ir išsaugoti dirvožemio struktūrą bei derlingumą.

5. Ligų ir kenkėjų valdymas :Arimas po ankštiniais augalais gali padėti valdyti tam tikras dirvožemyje plintančias ligas ir kenkėjus. Sulaužydami ligų ciklą ir sutrikdydami kenkėjų buveines, ūkininkai gali sumažinti būsimų pasėlių užkrėtimo riziką.

6. Maistinių medžiagų perdirbimas :Ankštiniai augalai iš dirvožemio gali pasisavinti maistines medžiagas, tokias kaip fosforas, kalis ir kalcis, ir kaupti jas savo audiniuose. Ariant į žemę, šios maistinės medžiagos išleidžiamos atgal į dirvą, todėl jas gali gauti kiti augalai.

Apibendrinant galima teigti, kad ūkininkai gali pasirinkti arti ankštinius augalus į dirvą, o ne nuimti derlių, kad pagerintų dirvožemio derlingumą, pridėtų organinių medžiagų, slopintų piktžoles, kontroliuotų eroziją, valdytų kenkėjus ir ligas bei perdirbtų maistines medžiagas. Ši praktika yra tvarus ir ekologiškas būdas palaikyti dirvožemio sveikatą ir padidinti žemės ūkio produktyvumą.