Kas išrado fermentaciją?

Fermentacijos išradimas priskiriamas ne vienam individui, o yra kolektyvinio žmogaus išradingumo per tūkstančius metų rezultatas. Fermentacijos praktika atsirado nepriklausomai įvairiose pasaulio dalyse ir įvairiose kultūrose.

Pirmieji fermentacijos įrodymai datuojami neolito laikotarpiu (apie 10 000 m. pr. Kr.), kai buvo gaminami alkoholiniai gėrimai, tokie kaip alus ir vynas. Šie gėrimai greičiausiai buvo atrasti per natūralius procesus, nes laukinės mielės ir bakterijos, esančios vaisiuose ir grūduose, sukels jų fermentaciją, kai jie veikia tinkamomis sąlygomis, pavyzdžiui, šiluma ir drėgme.

Laikui bėgant žmonės sukūrė metodus, skirtus kontroliuoti ir sustiprinti fermentacijos procesą, leidžiantį gaminti įvairesnį fermentuotų maisto produktų ir gėrimų asortimentą. Pavyzdžiui, senovės egiptiečiai ir babiloniečiai mieles naudojo duonai gaminti, o kinai sukūrė sojos pupelių fermentacijos būdus, kad pagamintų sojų padažą ir tofu.

Fermentacija vaidino gyvybiškai svarbų vaidmenį išsaugant maistą ir užtikrinant, kad jis būtų saugus vartoti. Prieš atsirandant šaldymui, fermentacija leido žmonėms laikyti maistą ilgą laiką, paverčiant greitai gendančius daiktus į stabilesnius ir tinkamumo vartoti produktus. Be to, fermentuotame maiste yra naudingų bakterijų ir kitų mikroorganizmų, kurie gali prisidėti prie žarnyno sveikatos ir bendros gerovės.

Todėl fermentacijos išradimas gali būti vertinamas kaip kolektyvinės žmonijos pastangos ir pasiekimai, į kuriuos per visą istoriją prisidėjo daugybė kultūrų ir individų.