Koks skirtumas tarp UHT pieno ir pasterizuoto pieno bakterijų skaičiaus?

UHT pienas (ypač aukštos temperatūros pienas) kaitinamas iki daug aukštesnės temperatūros nei pasterizuotas pienas, todėl galiojimo laikas ilgesnis ir bakterijų skaičius mažesnis.

Pasterizuotas pienas kaitinama iki 72°C (161°F) temperatūros 15 sekundžių, o to pakanka, kad sunaikintų daugumą kenksmingų bakterijų, įskaitant Salmonella ir E. coli. Tačiau kai kurios karščiui atsparios bakterijos, pvz., Bacillus cereus, gali išgyventi pasterizacijos procesą.

UHT pienas kaitinama iki 135°C (275°F) temperatūros 2 sekundes, to pakanka, kad sunaikintų visas bakterijas, įskaitant karščiui atsparias bakterijas. Tai reiškia, kad UHT pieno galiojimo laikas yra daug ilgesnis nei pasterizuoto pieno, ir jo nereikia šaldyti.

Bakterijų skaičius UHT piene paprastai yra mažesnis nei 1 koloniją formuojantis vienetas (CFU) mililitre, o pasterizuoto pieno bakterijų skaičius gali siekti 100 KSV mililitre. Tai reiškia, kad UHT pienas daug rečiau sukelia per maistą plintančias ligas nei pasterizuotas pienas.

Čia yra lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai UHT pieno ir pasterizuoto pieno skirtumai:

| Ypatybė | UHT pienas | Pasterizuotas pienas |

|---|---|---|

| Temperatūra | 135°C (275°F) 2 sekundes | 72°C (161°F) 15 sekundžių |

| Tinkamumo laikas | Iki 6 mėnesių kambario temperatūroje | Iki 1 savaitės šaldytuve |

| Bakterijų skaičius | Mažiau nei 1 KSV viename mililitre | Iki 100 KSV viename mililitre |

| Su maistu plintančių ligų rizika | Labai žemas | Žemas |