Kaip pienas buvo šviežias prieš šaldytuvus?

Iki šaldytuvų išradimo žmonės naudojo įvairius būdus, kad pienas būtų šviežias. Štai keletas įprastų metodų:

1. Vėsinimas:pienas dažnai buvo laikomas vėsioje vietoje, pavyzdžiui, rūsiuose, požeminėse šaltiniuose ar šuliniuose, kur temperatūra natūraliai buvo vėsesnė už aplinkos orą. Tai padėjo sulėtinti bakterijų augimą ir pailginti pieno galiojimo laiką.

2. Šaldymas:Prieš plačiai paplitus elektriniam šaldytuvui, žmonės naudojo ledines arba ledo dėžes, kad pienas būtų šaltas. Šie prietaisai buvo izoliuoti indai, į kuriuos buvo dedami ledo luitai, kad sumažintų temperatūrą viduje ir išsaugotų pieną.

3. Virimas:Pieno virimas buvo įprasta praktika, nes jis naikina daugumą kenksmingų bakterijų ir prailgina jo galiojimo laiką. Užvirus pieną galima ilgiau laikyti kambario temperatūroje, nesugesdamas.

4. Fermentacija:kai kuriose kultūrose pienas buvo fermentuojamas, kad gautų tokius produktus kaip jogurtas, pasukos ir kefyras. Fermentacijos metu atsiranda naudingų bakterijų, kurios suteikia šiems produktams aštrų skonį ir daro juos atsparesnius gedimui.

5. Rūgštinimas:į pieną pridėjus rūgščių, pavyzdžiui, citrinų sulčių ar acto, gali sumažėti jo pH lygis ir slopinamas bakterijų augimas. Šis metodas kartais buvo naudojamas pienui išsaugoti kelias dienas.

6. Konservantai:tam tikrų natūralių konservantų, tokių kaip druska ar cukrus, galima dėti į pieną, kad sulėtintų gedimą. Tai buvo ypač naudinga šiltesnio klimato kraštuose, kur buvo mažiau prieinamas šaldytuvas.

7. Požeminė saugykla:kai kuriose kaimo vietovėse žmonės užkasdavo pieną į žemę, kad jis būtų vėsus. Dirvožemis veikė kaip natūralus izoliatorius, palaikantis pastovią temperatūrą po žeme.

8. Keraminiai indai:kai kuriose kultūrose pienui laikyti buvo naudojami glazūruoti keraminiai indai, nes neakytas paviršius neleido bakterijoms patekti į pieną ir jį sugadinti.

9. Rūginimas:Tam tikrais atvejais žmonės sąmoningai leido pienui rūgti, nes rūgpienis gali būti naudojamas įvairiems kulinariniams gaminiams, pavyzdžiui, kepimui ar sūrio gamybai.

Svarbu pažymėti, kad šie metodai tik tam tikru mastu pailgino pieno galiojimo laiką ir neužtikrino tokio konservavimo lygio kaip šiuolaikinis šaldymas. Reguliarus vartojimas ir tinkama higiena buvo labai svarbūs užtikrinant, kad pienas būtų saugus vartoti.