Kaip gaminamas raudonėlis?

Raudonėlis (Origanum vulgare ) – mėtų (Lamiaceae) šeimos daugiametis žolinis augalas. Jis kilęs iš Viduržemio jūros regiono ir yra plačiai naudojamas dėl savo kulinarinių ir gydomųjų savybių. Raudonėlis yra atsparus augalas, kuris gali būti auginamas įvairiose klimato sąlygose. Paprastai jis auginamas iš sėklų arba auginių ir gali pasiekti 2–3 pėdų aukštį.

Raunelėlių auginimo žingsniai:

1. Sodinimas: Raudonėlio sėklas galima sodinti patalpoje anksti pavasarį arba tiesiai į lauką po paskutinių pavasario šalnų. Sėklos turi būti sodinamos į gerai nusausintą dirvą saulėtoje vietoje. Raudonėlis teikia pirmenybę dirvožemio pH nuo 6,0 iki 7,0.

2. Laistymas: Raudonėlio augalus reikia reguliariai laistyti, tačiau jų negalima perlaistyti. Dirva turi būti drėgna, bet neužmirkusi.

3. Tręšimas: Raudonėliui nereikia daug trąšų, tačiau galima tręšti kartą ar du per mėnesį vegetacijos metu subalansuotomis trąšomis.

4. Apkarpymas: Raudonėlio augalus galima genėti pavasarį ir rudenį, kad būtų skatinamas naujas augimas.

5. Derliaus nuėmimas: Raudonėlio lapus galima skinti visą auginimo sezoną. Lapus reikia nuskinti prieš pat žydėjimą. Raudonėlio lapus galima naudoti šviežius arba džiovintus.

Raunelėlių naudojimas:

Raudonėlis yra universali žolelė, kurią galima naudoti įvairiuose patiekaluose. Jis dažnai naudojamas italų ir Viduržemio jūros virtuvėje. Raudonėlio galima dėti į makaronų padažus, picas, sriubas, troškinius, salotas. Jis taip pat gali būti naudojamas kaip garnyras ar prieskoniai. Raudonėlis taip pat naudojamas kaip vaistinis augalas. Jis turi antibakterinių, antivirusinių ir priešgrybelinių savybių. Raudonėliais galima gydyti įvairias ligas, įskaitant peršalimą, gripą ir virškinimo sutrikimus.