Kuo skiriasi akmuo ir persikas?

Laisvieji ir prilipę persikai yra dvi pagrindinės persikų rūšys, kurios skiriasi tuo, kaip minkštimas atsiskiria nuo vaisiaus kauliuko ar kauliuko. Štai pagrindiniai „freestone“ ir „klijuotų“ persikų skirtumai:

Freestone persikai :

1. Akmenų atskyrimas :Laisvieji persikai turi minkštimą, kuris prinokę lengvai atsiskiria nuo kauliuko. Švelniai pasukant arba patraukus kauliuką galima švariai išimti, o valgomoji minkštimas lieka nepažeistas.

2. Tekstūra :Freestone persikai paprastai būna minkštesnės ir sultingesnės tekstūros, lyginant su prikibusiais persikais. Jie dažnai mėgstami valgyti šviežius iš rankų arba naudoti kepiniams ir desertams.

3. Veislės :Kai kurios populiarios freestone persikų veislės yra Redhaven, Elberta ir July Elberta.

Sukibkite persikus :

1. Akmens sukibimas :Sukibę persikai turi minkštimą, kuris tvirtai prilimpa prie kauliuko, todėl sunku atskirti, neįpjaunant ar nesulaužant vaisių. Kaulas ir minkštimas išlieka tvirtai pritvirtinti net ir subrendę.

2. Tekstūra :Kietieji persikai paprastai būna tvirtesnės tekstūros, lyginant su freestone persikais. Jų mėsa būna mažiau sultinga ir skaidulingesnė.

3. Naudojimas :Konservuojant, konservuojant, gaminant uogienes ir drebučius dažnai pirmenybė teikiama sukibusiems persikams, nes jų tvirtesnis minkštimas geriau išlaiko formą apdorojant. Kai kurios populiarios persikų veislės yra Red Globe, Muir ir Halford.

4. Apdorojama :Sukibę persikai prieš apdorojant dažnai nulupami ir supjaustomi griežinėliais, nes po virimo odelė gali būti kieta ir sunkiai pašalinama.

Apibendrinant galima pasakyti, kad kauliukų persikų minkštimas lengvai atsiskiria nuo kauliuko, todėl puikiai tinka valgyti ir kepti. Sukibę persikai turi minkštimą, kuris prilimpa prie kauliuko ir geriau tinka virti, konservuoti ir konservuoti. Tekstūros ir skonio nuostatos galiausiai lemia, kuri persikų rūšis yra geriausia įvairiems kulinariniams tikslams.