Kaip tau sekasi škotas?

Škotiškas, ypač škotiškas viskis, brandinamas ąžuolo statinėse mažiausiai trejus metus, kol gali būti išpilstomas ir parduodamas. Statinės paprastai gaminamos iš amerikietiško ąžuolo, ispaniško ąžuolo arba prancūziško ąžuolo. Naudojamo ąžuolo rūšis, taip pat statinės dydis ir forma gali turėti įtakos viskio skoniui.

Senėjimo metu viskis patiria nemažai pokyčių. Ąžuolinės statinės suteikia viskiui skonį ir spalvą, o alkoholis laikui bėgant išgaruoja. Šis procesas, žinomas kaip „angelo dalis“, gali sudaryti iki 2% viskio tūrio per metus.

Klimatas, kuriame viskis brandinamas, taip pat turi įtakos jo skoniui. Vėsus, drėgnas Škotijos klimatas idealiai tinka brandinti škotišką viskį, nes leidžia viskiui lėtai bręsti ir išgauti pilną skonį.

Škotiškas viskis gali būti brandinamas nuo trejų metų iki kelių dešimtmečių. Kuo ilgiau viskis brandinamas, tuo jis tampa sudėtingesnis ir kvapnesnis. Tačiau svarbu pažymėti, kad nėra tiesioginio ryšio tarp amžiaus ir kokybės. Kai kurie viskiai gali pasiekti didžiausią skonį po santykinai trumpo brandinimo laikotarpio, o kitiems gali būti naudinga ilgesnis brandinimas.

Škotiško viskio amžius paprastai nurodomas ant butelio. Tačiau taip pat svarbu atsižvelgti į kitus veiksnius, lemiančius viskio skonį, pavyzdžiui, naudojamo ąžuolo rūšį, statinės dydį ir formą bei klimatą, kuriame jis buvo brandinamas.