Kas apibrėžia viduriavimą?

Viduriavimas apibrėžiamas kaip laisvos, vandeningos išmatos tris ar daugiau kartų per dieną. Tai gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant infekciją, uždegimą ir malabsorbciją. Viduriavimas taip pat gali būti tam tikrų sveikatos būklių, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas (IBS) ir Krono liga, simptomas.

Viduriavimas gali būti klasifikuojamas kaip ūminis arba lėtinis. Ūminis viduriavimas apibrėžiamas kaip viduriavimas, kuris trunka mažiau nei dvi savaites, o lėtinis viduriavimas – tai viduriavimas, kuris trunka dvi savaites ar ilgiau. Ūminį viduriavimą dažniausiai sukelia infekcija, o lėtinį viduriavimą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant infekciją, uždegimą ir malabsorbciją.

Viduriavimas gali sukelti daugybę komplikacijų, įskaitant dehidrataciją, elektrolitų pusiausvyros sutrikimus ir netinkamą mitybą. Dehidratacija atsiranda, kai organizmas netenka daugiau vandens nei pasisavina. Elektrolitų pusiausvyros sutrikimas atsiranda, kai elektrolitų, tokių kaip natrio ir kalio, kiekis organizme yra per didelis arba per mažas. Prasta mityba atsiranda, kai organizmas negauna pakankamai maistinių medžiagų su maistu.

Viduriavimo gydymas priklauso nuo priežasties. Daugeliu atvejų ūminis viduriavimas praeis savaime per kelias dienas. Lėtinio viduriavimo gydymas gali apimti vaistus, dietos pokyčius ir gyvenimo būdo pakeitimus.