Kokį vaidmenį saulės vaidina gaminant iškastinį kurą?

Saulė vaidina lemiamą vaidmenį formuojant iškastinį kurą per geologinį procesą, vadinamą karbonizacija. Štai kaip saulės energija prisideda prie iškastinio kuro kūrimo:

1. Fotosintezė:Saulės energija skatina fotosintezę – procesą, kurio metu augalai atmosferoje esantį anglies dioksidą paverčia organine medžiaga (biomase), naudojant saulės šviesą kaip energijos šaltinį.

2. Organinių medžiagų užkasimas:Laikui bėgant negyvos augalinės ir gyvūninės medžiagos kaupiasi pelkėse, pelkėse ir sekliose jūrose, sudarydamos organinių medžiagų turtingų nuosėdų sluoksnius. Šios nuosėdos yra palaidotos po nuosėdų ir uolienų sluoksniais, nes Žemės pluta patiria geologinius pokyčius.

3. Šiluma ir slėgis:kaupdamiesi nuosėdų sluoksniams jie daro spaudimą palaidotoms organinėms medžiagoms. Didėjanti temperatūra ir slėgis sukelia cheminius organinės medžiagos pokyčius, paverčiant jas kietomis, daug energijos turinčiomis medžiagomis, vadinamomis iškastiniu kuru.

4. Skilimas ir transformacija:šiluma ir slėgis taip pat lemia organinių medžiagų skilimą, suskaidant sudėtingas molekules į paprastesnius junginius, tokius kaip metanas, etanas, propanas ir butanas. Šie junginiai gali migruoti per porėtas uolienas ir kauptis požeminiuose rezervuaruose.

5. Naftos ir dujų susidarymas. Tam tikromis geologinėmis sąlygomis organinių medžiagų skilimas ir transformacija gali sukelti naftos ir gamtinių dujų susidarymą. Per milijonus metų nafta ir dujos gali migruoti ir kauptis požeminiuose spąstuose, tokiuose kaip antiklinijos ir kupolai, sudarydami naftos rezervuarus.

Apibendrinant galima pasakyti, kad saulės energija skatina fotosintezės procesą, kuris sukuria organines medžiagas, kurios galiausiai virsta iškastiniu kuru, veikiant šilumai ir slėgiui po Žemės paviršiumi.