Ką Mekos žmonės pasakė šventajam pranašui po to, kai jis paskelbė savo žinią?

Kai Šventasis Pranašas (PBUH) pradėjo skelbti savo islamo žinią Mekoje, Mekos žmonės reagavo įvairiai. Vieni buvo smalsūs ir susidomėję klausėsi jo mokymų, o kiti buvo atmetę ir visiškai atmetė jo žinią. Daugelis Makkano elito, užėmusių galias ir įtaką, buvo ypač priešiškai nusiteikę Pranašo mokymams, nes metė iššūkį savo tradiciniams įsitikinimams ir kėlė grėsmę jų socialiniam ir ekonominiam statusui.

Štai keletas dažniausių Mekos žmonių atsakymų ir reakcijų į Šventojo Pranašo žinią:

1. Neigimas ir pašaipa:

– Netikėjimas: Daugelis žmonių Mekoje tiesiog atsisakė tikėti pranašo žinia ar monoteizmo (tikėjimo į vieną Dievą) sąvoka. Jie manė, kad jo mokymai yra juokingi ir neverti dėmesio.

– Pasityčiojimas ir įžeidinėjimai: Iš Pranašo ir jo pasekėjų dažnai tyčiojosi, tyčiojosi ir įžeidinėdavo tie, kurie priešinosi jo žiniai. Jie buvo vadinami vardais, apkaltinti beprotybe ar kerais, menkinami jų įsitikinimai.

2. Kaltinimai dėl poezijos ir magijos:

– Poetas: Kai kurie mekai atmetė pranašo apreiškimus kaip tik poeziją ar poetines deklamacijas. Jie įrodinėjo, kad jis buvo talentingas poetas, savo sugebėjimais pritraukiantis pasekėjų.

– Kaltinimai magija: Kiti kaltino Pranašą užsiimant magija ar burtininkavimu. Jie tikėjo, kad jo sugebėjimą iškalbingai deklamuoti Koraną ir pateikti tam tikras įžvalgas ar prognozes lėmė magiškos galios, o ne dieviškas įkvėpimas.

3. Atsparumas pokyčiams:

– Baimė sugriauti tradicijas: Daugelis žmonių Mekoje buvo labai prisirišę prie savo tradicinių įsitikinimų ir praktikos. Pranašo žinią jie suvokė kaip grėsmę jų gyvenimo būdui ir bijojo visuomenės sutrikdymo, jei priims islamą.

– Ekonominiai rūpesčiai: Mekos miestas labai rėmėsi piligrimystės prekyba, kurios centre buvo stabų garbinimas. Islamo plitimas metė iššūkį šiai prekybai, nes skatino monoteizmą ir atgraso nuo stabmeldystės. Tai sukėlė susirūpinimą tiems, kurių pragyvenimas priklausė nuo tradicinės religinės praktikos.

4. Spaudimas ir persekiojimas:

– Socialinis ostracizmas: Pranašas ir jo pasekėjai susidūrė su tam tikrų visuomenės sluoksnių pašalinimu. Jie buvo pašalinti iš socialinių susibūrimų, atsisakė verslo sandorių, patyrė įvairių formų susvetimėjimą ir pažeminimą.

– Smurto grėsmė: Augant pasipriešinimui Pranašui, jam ir jo pasekėjams vis dažniau grėsė fizinis smurtas ir persekiojimas. Kai kurie mekanai bandė pakenkti ar net nužudyti pranašą, siekdami nutildyti jo žinią.

Nepaisant šių neigiamų reakcijų, taip pat buvo nemažai mekų, kurie priėmė pranašo žinią ir anksti atsivertė į islamą, pripažindami jo mokymų tiesą ir nuoširdumą. Tačiau apskritai pradinis Mekos žmonių atsakas daugiausia pasižymėjo pasipriešinimu, opozicija ir persekiojimais.