Žuvys neleidžia vandeniui judėti per žiaunas?

Žuvys kvėpuoja imdamos vandenį į burną ir perleisdamos jį per žiaunas, esančias abiejose jų galvos pusėse. Žiaunos yra sudarytos iš plonų gijų, kurios yra padengtos mažomis kraujagyslėmis. Vandeniui tekant per žiaunas, deguonis iš vandens pasklinda į kraujagysles, o anglies dioksidas iš kraujo pasklinda į vandenį. Šis dujų mainų procesas yra būtinas žuvims kvėpuoti.

Vandens judėjimą virš žiaunų sukuria žuvies burna ir snukis. Burna atsidaro ir užsidaro, pritraukdama vandenį į burną, o paskui išstumdama jį per operkulu. Operculum yra odos atvartas, dengiantis žiaunas ir padedantis nukreipti vandens tėkmę.

Kai kurios žuvys, pavyzdžiui, rykliai ir rajos, turi spirales, kurios yra mažos angos prie akių, padedančios pritraukti vandenį į burną. Kitos žuvys, pavyzdžiui, unguriai ir nėgiai, turi vieną šnervę, kuria traukia vandenį į burną.

Žuvų kvėpavimo greitis skiriasi priklausomai nuo žuvų rūšies ir vandens temperatūros. Paprastai šiltame vandenyje žuvys kvėpuoja greičiau nei šaltame. Taip yra dėl to, kad didėjant vandens temperatūrai deguonies kiekis vandenyje mažėja.

Kad žuvys galėtų kvėpuoti, vanduo turi judėti per žiaunas. Jei vandens tekėjimas nutrūksta, žuvys uždus. Štai kodėl svarbu, kad akvariumo filtrai būtų švarūs ir kad tvenkiniuose ir kituose vandens telkiniuose, kuriuose gyvena žuvys, būtų pakankamas vandens srautas.