Kas suteikia žuvims energijos?

Žuvys yra heterotrofai, o tai reiškia, kad norint gauti energijos, jos turi vartoti kitus organizmus. Konkretus maistas, kurį valgo žuvis, priklauso nuo jos rūšies ir dydžio. Kai kurios žuvys yra mėsėdžiai ir valgo kitas žuvis, o kitos yra žolėdžiai ir minta augalais. Vis dėlto kitos žuvys yra visaėdės ir minta tiek augalais, tiek gyvūnais.

Toliau pateikiami keli konkretūs pavyzdžiai, kaip žuvys gauna energijos iš maisto:

* Mėsėdė žuvis pavyzdžiui, tunai, rykliai ir delfinai valgo kitas žuvis. Jie suplėšo savo grobį į gabalus ir praryja jį visą. Mėsėdžių žuvų skrandis yra išklotas aštriais dantimis, kurie padeda skaidyti maistą. Tada žuvies žarnynas pasisavina maistines medžiagas iš maisto.

* Žolėėdė žuvis pavyzdžiui, dumblių valgytojai ir auksinės žuvelės valgo augalus. Dantimis jie ganosi dumblius ir kitus vandens augalus. Tada augalai suskaidomi žuvies skrandyje ir žarnyne, o maistinės medžiagos pasisavinamos.

* Visaėdė žuvis pavyzdžiui, ešeriai, upėtakiai ir šamai valgo ir augalus, ir gyvūnus. Jie naudoja dantis, kad suplėšytų grobį į gabalus ir prarytų jį visą. Tada maistas suskaidomas žuvies skrandyje ir žarnyne, o maistinės medžiagos pasisavinamos.

Be maisto, kurį valgo, žuvys taip pat gauna energijos iš vandens, kuriame gyvena. Vandenyje yra ištirpusio deguonies, kurį žuvys gali išgauti per savo žiaunas. Deguonis yra būtinas ląstelių kvėpavimui, tai yra procesas, kurio metu ląstelės maistą paverčia energija.

Energijos kiekis, kurio reikia žuviai, priklauso nuo jos dydžio, aktyvumo lygio ir vandens temperatūros. Didesnėms žuvims reikia daugiau energijos nei mažesnėms. Aktyvesnėms žuvims taip pat reikia daugiau energijos nei mažiau aktyvioms. Žuvims, kurios gyvena šaltesniame vandenyje, reikia daugiau energijos nei žuvims, kurios gyvena šiltesniame vandenyje.

Žuvys gauna energijos iš maisto ir vandens, kuriame gyvena. Jų gaunama energija naudojama medžiagų apykaitai palaikyti, augimui ir dauginimuisi palaikyti.