Kas nutiktų, jei gėlo vandens organizmas būtų patekęs į sūrų vandenį?

Gėlavandenį organizmą patalpinus į sūrų vandenį, dėl osmosinio slėgio skirtumo tarp organizmo kūno skysčių ir supančios aplinkos įvyksta keletas fiziologinių pokyčių. Štai kas nutinka:

1. Vandens praradimas:

- Sūriame vandenyje yra didesnė ištirpusių druskų koncentracija nei gėlame vandenyje.

- Taip susidaro osmosinio slėgio skirtumas, dėl kurio vanduo iš organizmo kūno osmoso būdu pasišalina, kad koncentracija būtų išlyginta.

2. Dehidratacija:

– Vandeniui pasišalinus iš organizmo kūno jis patiria dehidrataciją.

- Dehidratacija gali sukelti ląstelių funkcijų, fermentų reakcijų ir bendrų fiziologinių procesų sutrikimą.

3. Jonų koncentracijos pokyčiai:

- Sūriame vandenyje yra skirtingos koncentracijos jonų, palyginti su gėlame vandenyje.

- Staigus didelės koncentracijos jonų, tokių kaip natris ir chloridas, poveikis gali pakeisti organizmo vidinę jonų pusiausvyrą.

4. Ląstelių patinimas arba susitraukimas:

- Priklausomai nuo organizmo gebėjimo reguliuoti savo vidinį osmosinį slėgį, jo ląstelės gali arba išsipūsti, arba susitraukti.

- Jei ląstelės išsipučia, jos gali sprogti ir sukelti ląstelių pažeidimą arba mirtį.

5. Baltymų denatūravimas:

- Didelė druskų koncentracija sūriame vandenyje gali sukelti baltymų denatūraciją organizmo organizme.

– Denatūruoti baltymai praranda savo struktūrą ir funkciją, sutrikdo įvairius biologinius procesus.

6. Metabolinis stresas:

- Fiziologiniai pokyčiai, kuriuos sukelia druskos vandens poveikis, gali sukelti metabolinį stresą.

- Energija nukreipiama nuo įprastų biologinių funkcijų, kad būtų palaikoma osmosinė pusiausvyra ir jonų reguliavimas, o tai kenkia bendrai organizmo sveikatai ir darbingumui.

7. Sumažintas deguonies pasisavinimas:

- Kai kuriems gėlo vandens organizmams gali būti sunku išgauti deguonį iš sūraus vandens dėl skirtingų fizinių savybių ir dujų tirpumo.

- Tai gali sukelti kvėpavimo stresą ir sumažinti deguonies patekimą į audinius.

8. Galima mirtis:

- Daugeliu atvejų ilgalaikis buvimas sūriame vandenyje gali sukelti gėlo vandens organizmų mirtį dėl bendro dehidratacijos, jonų disbalanso, baltymų denatūracijos ir bendro fiziologinio streso poveikio.

Svarbu pažymėti, kad tam tikri organizmai gali turėti prisitaikymą arba mechanizmus, kad galėtų toleruoti ar net klestėti aplinkoje, kurioje yra įvairaus druskingumo. Šie organizmai yra žinomi kaip eurihalinas ir gali reguliuoti savo vidinę osmosinę pusiausvyrą, kad išgyventų tiek gėlo, tiek sūraus vandens aplinkoje.