Kas nutiktų, jei gėlo vandens organizmas būtų patekęs į sūrų vandenį?
1. Vandens praradimas:
- Sūriame vandenyje yra didesnė ištirpusių druskų koncentracija nei gėlame vandenyje.
- Taip susidaro osmosinio slėgio skirtumas, dėl kurio vanduo iš organizmo kūno osmoso būdu pasišalina, kad koncentracija būtų išlyginta.
2. Dehidratacija:
– Vandeniui pasišalinus iš organizmo kūno jis patiria dehidrataciją.
- Dehidratacija gali sukelti ląstelių funkcijų, fermentų reakcijų ir bendrų fiziologinių procesų sutrikimą.
3. Jonų koncentracijos pokyčiai:
- Sūriame vandenyje yra skirtingos koncentracijos jonų, palyginti su gėlame vandenyje.
- Staigus didelės koncentracijos jonų, tokių kaip natris ir chloridas, poveikis gali pakeisti organizmo vidinę jonų pusiausvyrą.
4. Ląstelių patinimas arba susitraukimas:
- Priklausomai nuo organizmo gebėjimo reguliuoti savo vidinį osmosinį slėgį, jo ląstelės gali arba išsipūsti, arba susitraukti.
- Jei ląstelės išsipučia, jos gali sprogti ir sukelti ląstelių pažeidimą arba mirtį.
5. Baltymų denatūravimas:
- Didelė druskų koncentracija sūriame vandenyje gali sukelti baltymų denatūraciją organizmo organizme.
– Denatūruoti baltymai praranda savo struktūrą ir funkciją, sutrikdo įvairius biologinius procesus.
6. Metabolinis stresas:
- Fiziologiniai pokyčiai, kuriuos sukelia druskos vandens poveikis, gali sukelti metabolinį stresą.
- Energija nukreipiama nuo įprastų biologinių funkcijų, kad būtų palaikoma osmosinė pusiausvyra ir jonų reguliavimas, o tai kenkia bendrai organizmo sveikatai ir darbingumui.
7. Sumažintas deguonies pasisavinimas:
- Kai kuriems gėlo vandens organizmams gali būti sunku išgauti deguonį iš sūraus vandens dėl skirtingų fizinių savybių ir dujų tirpumo.
- Tai gali sukelti kvėpavimo stresą ir sumažinti deguonies patekimą į audinius.
8. Galima mirtis:
- Daugeliu atvejų ilgalaikis buvimas sūriame vandenyje gali sukelti gėlo vandens organizmų mirtį dėl bendro dehidratacijos, jonų disbalanso, baltymų denatūracijos ir bendro fiziologinio streso poveikio.
Svarbu pažymėti, kad tam tikri organizmai gali turėti prisitaikymą arba mechanizmus, kad galėtų toleruoti ar net klestėti aplinkoje, kurioje yra įvairaus druskingumo. Šie organizmai yra žinomi kaip eurihalinas ir gali reguliuoti savo vidinę osmosinę pusiausvyrą, kad išgyventų tiek gėlo, tiek sūraus vandens aplinkoje.
Previous:Kas atsitiks, jei žuvis įdėsite į rezervuarą su smuiku krabais?
Next: Kodėl jūsų gėlavandenių žuvų rezervuare yra tiek daug algių?
Maistas ir gėrimai
- Kaip ruošiate karštą sumuštinį?
- Kaip dauginasi japoniniai voriniai krabai?
- Kiek kalbų yra vienodi bananai?
- Kas yra pirmasis putojančio vyno gamintojas?
- Kaip žinoti, kad duonos pudingas yra paruoštas?
- Kas yra picos namelio suinteresuotosios šalys?
- Kaip gaminti kiaušinienę mikrobangų krosnelėje?
- Kaip Padaryti homemade pratrintos patiekalas (6 Žingsniai)
Žuvis Receptai
- Kaip valyti AMIA
- Kepimo arba broiling Tilapia filė
- Kaip betta žuvys pašalina atliekas?
- Kaip Kuko Trigger žuvų (7 Žingsniai)
- Kaip Kuko naują lydekos (11 Žingsniai)
- Kiek laiko užtrunka, kol iškepa žuvis?
- Ar galima auginti auksines žuveles vieno galono žuvų reze
- Kaip mažos žuvys padeda didesnėms žuvims?
- Kaip pasiruošti kepta tilapija su marinara padažu
- Kur gyvena betta žuvys?
Žuvis Receptai
- Campbell Soup Receptai
- Vištienos receptai
- Nusilpti puodą Receptai
- Duck Receptai
- Užkandžiai Receptai
- Žuvis Receptai
- Kepimas ant grotelių
- Mėsos receptai
- netikras zuikis Receptai
- Makaronai Receptai
- Karbonāde Receptai
- Naminiai paukščiai Receptai
- Quiche Receptai
- Quick & Easy Maitinimas
- Seafood Receptai
- Moliuskai, vežiagyviai Receptai
- Lėtai viryklė receptai
- suši
- Turkija Receptai
- Stirnienos Receptai