Iš kur vynai turi savo skonį?

Vynai įgauna skonį derinant vynuogių veisles, terroir (dirvožemio, klimato ir kitų aplinkos veiksnių derinys regione, kuriame auginamos vynuogės) ir vyno gamybos metodus. Pagrindiniai vyno skonio komponentai yra šie:

- Vynuogių veislė: Įvairios vynuogių veislės turi skirtingus skonio profilius, kurie gali būti nuo vaisinio ir gėlių iki aštraus ir žemiško. Kai kurios bendros skonio savybės:

- Chardonnay:žalias obuolys, citrusiniai vaisiai, sviestas

- Cabernet Sauvignon:juodoji vyšnia, serbentai, paprika

- Merlot:slyva, juodoji vyšnia, šokoladas

- Sauvignon Blanc:greipfrutai, pasifloros vaisiai, žolė

- Pinot Noir:raudona vyšnia, avietė, prieskonis

- Terroir: Teroir, kuriame auginamos vynuogės, gali turėti didelės įtakos vyno skoniui. Tokie veiksniai, kaip dirvožemio sudėtis, klimatas, aukštis virš jūros lygio ir saulės spindulių poveikis, prisideda prie unikalių skirtingų regionų vynų savybių. Pavyzdžiui, vėsaus klimato vynai paprastai būna didesnio rūgštingumo ir lengvesnio kūno, o šilto klimato vynai būna sodresni ir mažesnio rūgštingumo.

- Vyno gamybos būdai: Vyno gamybos procesas taip pat gali turėti įtakos vyno skoniui. Tokie veiksniai kaip fermentacijos temperatūra, brandinimas statinėse ir ąžuolo drožlių ar drožlių naudojimas gali prisidėti prie skirtingų skonio junginių vyne susidarymo. Pavyzdžiui, vėsesnėje temperatūroje fermentuoti vynai paprastai būna subtilesnio skonio, o vynai, fermentuoti aukštesnėje temperatūroje, būna tvirtesni ir sotesni. Brandinimas statinėse gali suteikti vynui ąžuolo, vanilės ir prieskonių skonį, o naudojant ąžuolo drožles ar drožles galima pridėti subtilių šių skonių užuominų, nereikia ilgesnio statinės brandinimo.