Kodėl kinai renkasi karštą vandenį, o Europoje ar JAV mes – ledinį vandenį?

Istoriniai ir kultūriniai veiksniai:

- Tradicinė medicina :Tradicinė kinų medicina (TCM) pabrėžia „yin“ ir „yang“ sąvokas. Manoma, kad karštas vanduo gamtoje yra „yang“ ir skatina kraujotaką, subalansuoja kūną ir gerina bendrą savijautą. Kita vertus, ledinis vanduo laikomas „yin“ ir, kaip manoma, turi vėsinantį poveikį. Apskritai kinai mano, kad karštas vanduo yra sveikesnis ir naudingesnis organizmui.

Kultūros pirmenybė :Karštas vanduo Kinijoje šimtmečius buvo kultūrinis prioritetas. Iš jo dažnai gaminama arbata, kuri užima svarbią vietą Kinijos kultūroje ir socialiniuose susibūrimuose. Karštas vanduo vertinamas kaip būdas parodyti svečiams svetingumą ir šilumą.

Sveikata ir virškinimas:

- Geresnis virškinimas :Kai kurie žmonės Kinijoje mano, kad karštas vanduo padeda virškinti, nes padeda skaidyti maistą ir pasisavinti maistines medžiagas. Jie dažnai geria karštą vandenį po valgio, kad pagerintų virškinimą.

Klimatas ir aplinka :

- Šiltas klimatas :Kinija turi didžiulę sausumos teritoriją su įvairiomis klimato zonomis, tačiau daugelyje regionų vyrauja subtropinis klimatas. Karštas vanduo gali padėti žmonėms išlaikyti hidrataciją karštu ir drėgnu oru.

- Šaldytuvo trūkumas :Anksčiau Kinijoje šaldymas buvo mažiau paplitęs, palyginti su Europa ir JAV. Karštas vanduo buvo praktiška alternatyva vandens valymui ir saugumui gerti.

- Ledo vandens prieinamumas :Anksčiau ledinis vanduo Kinijoje buvo mažiau prieinamas dėl ribotos šaldymo technologijos. Tai galėjo prisidėti prie karšto vandens pasirinkimo.

Tendencijų keitimas :

Daugėjanti pirmenybė lediniam vandeniui :Didėjant globalizacijai, Vakarų įtakai ir prieinamam šaldytuvui, ledinis vanduo Kinijoje populiarėja, ypač tarp jaunesnių kartų. Tačiau karštas vanduo vis dar turi didelę pirmenybę ir kultūrinę reikšmę daugelyje šalies dalių.