Kaip apsinuodijimas maistu pažeidžia žmogaus organizmą?

Apsinuodijimas maistu, dar vadinamas per maistą plintančia liga, įvyksta, kai kenksmingos bakterijos, virusai ar parazitai patenka į organizmą per užterštą maistą ar gėrimus. Apsinuodijimo maistu simptomai gali būti nuo lengvo iki sunkaus ir gali būti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, karščiavimas ir šaltkrėtis. Kai kuriais atvejais apsinuodijimas maistu gali sukelti net mirtį.

Dažniausią apsinuodijimą maistu sukelia bakterijos, tokios kaip Salmonella, E. coli ir Listeria. Šios bakterijos gali užteršti maistą bet kuriuo gamybos, perdirbimo ar paruošimo metu. Jie taip pat gali užsikrėsti kontaktuojant su užsikrėtusiais gyvūnais ar žmonėmis.

Virusai taip pat gali sukelti apsinuodijimą maistu. Dažniausios virusinės per maistą plintančios ligos yra norovirusas, rotavirusas ir hepatitas A. Šie virusai plinta per sąlytį su užterštu maistu, vandeniu ar paviršiais.

Parazitai taip pat gali sukelti apsinuodijimą maistu. Dažniausios parazitinės per maistą plintančios ligos yra giardiazė, kriptosporidiozė ir toksoplazmozė. Šių parazitų galima rasti užterštame vandenyje, dirvožemyje ar maiste.

Apsinuodijimas maistu žmogaus organizmą gali paveikti keliais būdais. Bakterijos gali gaminti toksinus, kurie pažeidžia virškinamojo trakto ląsteles ir sukelia pykinimą, vėmimą ir viduriavimą. Virusai gali užkrėsti virškinamojo trakto ląsteles, sukeldami uždegimą ir pažeidimus, dėl kurių atsiranda tokių simptomų kaip vėmimas ir viduriavimas. Parazitai gali prisitvirtinti prie virškinamojo trakto sienelių ir pasisavinti maistines medžiagas iš valgomo maisto, o tai gali sukelti netinkamą mitybą ir kitas sveikatos problemas.

Apsinuodijimas maistu taip pat gali sukelti dehidrataciją, kuri gali atsirasti, kai organizmas netenka daugiau skysčių nei pasisavina. Dehidratacija gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant galvos svaigimą, galvos svaigimą, nuovargį ir sumišimą. Sunkiais atvejais dehidratacija gali sukelti inkstų nepakankamumą ir mirtį.

Apsinuodijimas maistu gali būti rimta liga, tačiau dažnai jos galima išvengti laikantis saugaus maisto tvarkymo taisyklių. Ši praktika apima maisto gaminimą iki tinkamos temperatūros, greitą greitai gendančių maisto produktų šaldymą arba užšaldymą ir kontakto su žalia mėsa, paukštiena ir jūros gėrybėmis vengimą.

Jei manote, kad galite apsinuodyti maistu, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Gydymas gali apimti skysčius, elektrolitus ir antibiotikus. Kai kuriais atvejais gali prireikti hospitalizuoti.