Kodėl monogastrinių ir atrajotojų dieta skiriasi?

Monogastrinių ir atrajotojų virškinimo sistemos lemia jų mitybos skirtumus. Štai jų mitybos skirtumų apžvalga:

Viengastriniai gyvūnai:

1. Paprastas skrandis :Monogastriniai gyvūnai, tokie kaip žmonės, kiaulės ir arkliai, turi vienos kameros skrandį. Tai riboja jų gebėjimą efektyviai virškinti sudėtingas augalines medžiagas, tokias kaip celiuliozė.

2. Fermentinis virškinimas :Monogastrikai pirmiausia pasikliauja fermentais, gaminamais jų skrandyje ir žarnyne, kad suskaidytų maistą. Jie turi virškinimo fermentų, tokių kaip proteazė ir amilazė, kurie padeda virškinti baltymus ir angliavandenius.

3. Visaėdžių/mėsėdžių dieta :Monogastriniai gyvūnai evoliucionavo vartodami įvairesnį maistą, kuriame gali būti augalai, mėsa ir kiti gyvūninės kilmės produktai. Jie turi didesnį maistinių medžiagų, tokių kaip baltymai ir energija, poreikį, o jų mityba atspindi šią įvairovę.

Atrajotojai:

1. Priskritimas ir fermentacija :Atrajotojai, tokie kaip galvijai, avys, ožkos ir elniai, turi specializuotą virškinimo sistemą, susidedančią iš keturių skyrių:prieskrandžio, tinklelio, savosumo ir pilvo. Prieskrandyje vyksta mikrobų fermentacija.

2. Mikrobinis virškinimas :Atrajotojai pirmiausia virškina augalines medžiagas veikdami didžiojo prieskrandžio mikrobams. Šie mikrobai skaido sudėtingas augalų skaidulas, tokias kaip celiuliozė, į paprastesnes molekules, tokias kaip lakiosios riebalų rūgštys.

3. Augalinė dieta :Atrajotojai pirmiausia yra žolėdžiai gyvūnai, kurie labai priklauso nuo ganyklos ir vartoja augaliją. Jų virškinimo sistema leidžia jiems efektyviai išgauti maistines medžiagas iš pluoštinės augalinės medžiagos, todėl jie puikiai prisitaiko prie dietų, kuriose yra daug celiuliozės ir mažai maistinių medžiagų.

4. Redurgitacija ir kramtymas :Atrajotojai atsikrato ir iš naujo sukramto savo maistą, vadinamą cud kramtymu, o tai dar labiau sustiprina augalinės medžiagos skaidymą. Šis elgesys padeda mechaniniams ir mikrobiniams virškinimo procesams.

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis skirtumas tarp monogastrinių ir atrajotojų raciono kyla dėl jų virškinimo sistemos struktūros ir funkcijos. Monogastriniai pacientai remiasi fermentiniu virškinimu ir turi įvairesnę mitybą, apimančią ir augalinį, ir gyvūninį maistą. Priešingai, atrajotojai pasižymi mikrobų fermentacija savo sudėtingoje virškinimo sistemoje, todėl jie gali efektyviai išgauti maistines medžiagas iš augalinės dietos, ypač iš tų, kuriose gausu celiuliozės.