Ką darė inkai su maisto pertekliumi?

Inkai turėjo gerai organizuotą maisto pertekliaus valdymo ir paskirstymo sistemą, kad jų žmonės turėtų pakankamai maisto. Štai ką jie paprastai darė su maisto pertekliumi:

1. Saugykla: Inkai pastatė didelius sandėlius, vadinamus qollqas, kad galėtų laikyti maisto perteklių, pavyzdžiui, grūdus, džiovintą mėsą ir daržoves. Šie sandėliai buvo strategiškai išdėstyti visoje imperijoje, dažnai aukštose, vėsiose vietose, kad būtų išvengta sugadinimo.

2. Perskirstymas: Inkai vadovavosi abipusiškumo principu, žinomu kaip ayni. Maisto perteklius buvo perskirstytas bendruomenėms ir asmenims, kuriems to reikėjo. Tai užtikrino, kad kiekvienas galėtų gauti pakankamai pragyvenimo.

3. Viešieji darbai: Inkai naudojo maisto perteklių, kad paremtų didelio masto viešųjų darbų projektus, tokius kaip kelių, tiltų, akvedukų ir monumentalių statinių, tokių kaip Maču Pikču, statyba. Šiuose projektuose dalyvaujantys darbuotojai kaip kompensaciją gavo maisto davinius.

4. Vaišės ir šventės: Maisto perteklius taip pat buvo naudojamas per religines šventes, viešas ceremonijas ir šventes. Inkai rengdavo puotas, kuriose bendruomenės nariai dalindavo maistą, kad pagerbtų dievus, švęsdavo pergales ar pažymėdavo svarbias progas.

5. Prekyba: Maisto perteklius buvo vertinga prekė prekyboje su kitomis civilizacijomis. Inkai prekiavo pertekliniais maisto produktais, tokiais kaip kukurūzai, quinoa ir lamos mėsa, į tokias prekes kaip medvilnė, kokos lapai ir varis iš kaimyninių regionų.

6. Pagalba nelaimės atveju: Inkai palaikė neatidėliotinus maisto atsargas stichinių nelaimių, derliaus trūkumo ar bado atveju. Šie rezervai padėjo bendruomenėms išgyventi sudėtingais laikais ir apsaugoti nuo maisto trūkumo.

Veiksmingai valdydami ir naudodami maisto perteklių, inkai sugebėjo išlaikyti savo didžiulę imperiją ir užtikrinti, kad jų piliečiai turėtų pakankamai maisto savo poreikiams ir gerovei.