Kas sukelia puvimą maiste?

Maisto puvimą, dar vadinamą maisto gedimu, pirmiausia sukelia mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos, mielės ir pelėsiai, augimas. Šie mikroorganizmai klesti drėgnoje, šiltoje aplinkoje ir maistines medžiagas gauna iš paties maisto, o tai galiausiai sukelia jo skilimą. Kiekvienas mikroorganizmo tipas sukelia skirtingas gedimo formas:

1. Bakterijos :Bakterijos yra vienaląsčiai organizmai, kurie greitai dauginasi, ypač esant 40–140 °F (4–60 °C) temperatūrai. Šis diapazonas dažnai vadinamas maisto saugos „pavojaus zona“. Įprastos per maistą plintančios bakterijos yra Salmonella, E. coli ir Listeria, kurios gali sukelti įvairias per maistą plintančias ligas.

2. Mielės :Mielės yra grybai, galintys augti tiek esant deguoniui, tiek jo nebuvimui (aerobinėmis ir anaerobinėmis sąlygomis). Jie fermentuoja maiste esantį cukrų ir angliavandenius, paverčiant juos alkoholiu ir anglies dioksidu. Tai kartais gali būti naudinga maisto gamybos procesuose, pavyzdžiui, fermentuojant alų, vyną ir mielinius kepinius.

3. Formos :Pelėsiai taip pat yra grybai, tačiau skirtingai nuo mielių, jiems augti reikalingas tik deguonis. Pelėsiai paprastai išsivysto ant maisto paviršiaus ir susidaro neryškios arba miltelių pavidalo baltos, juodos, žalios arba mėlynos dėmės. Šiuose supelijusiuose ar neaiškiuose maisto produktuose „suaugo pelėsiai“ ir gali būti, kad juos vartoti nebesaugu, nes pelėsiai gali gaminti toksiškus junginius, vadinamus mikotoksinais.

-Aplinkos veiksniai, tokie kaip temperatūra, drėgmė, deguonis ir pH, taip pat turi įtakos mikroorganizmų augimui ir dauginimuisi. Pavyzdžiui, šiltos ir drėgnos sąlygos pagreitina irimą, o žema temperatūra (pvz., Šaldymas) gali sulėtinti procesą.

Tinkamai tvarkant maistą, šaldant, pasterizuojant ir naudojant maisto priedus ar konservantus, šių mikroorganizmų augimas gali būti kontroliuojamas arba slopinamas, taip užkertant kelią maisto puvimui arba uždelsiant jį. Norint išsaugoti maisto saugą ir kokybę, labai svarbu suprasti maisto gedimo priežastis.