Polvorones de canele istorija?

Tradicinio meksikietiško sausainio, pagardinto cinamonu, polvorones de canele ištakos siekia kolonijinę erą, kai Meksika buvo Ispanijos imperijos dalis. Tikėtina, kad sausainis yra susijęs su ispaniškais mantekadais – į trapius pyragus panašiais sausainiais, kuriuos į Meksiką atvežė ispanų imigrantai.

Ispanijos naujakuriai supažindino su Lotynų Amerikos kviečiais, pieno produktais, kiauliena, medumi, migdolais ir cinamonu. Šie ingredientai tapo pagrindiniais Lotynų Amerikos virtuvės patiekalais.

Mantecados tradiciškai buvo gaminami ir vartojami Ispanijoje

Kalėdų metas, ir manoma, kad polvorones de canela išsivystė iš šių sausainių po to, kai ispanų naujakuriai apsigyveno Meksikoje ir pritaikė savo receptus naudodami vietinius ingredientus.

Laikui bėgant, polvorones de canela receptas įgavo ryškų meksikietišką charakterį, turintį didelę vietinių meksikietiškų gaminimo būdų ir skonių įtaką. Šiame sausainyje ypač išryškėjo cinamono – Meksikoje kilusio prieskonio – naudojimas.

Pavadinimas polvorones de canela ispanų kalba tiesiogiai verčiamas kaip „cinamono trapios tešlos pyragaičiai“, atspindintys jų trapią tekstūrą ir cinamono skonį. Žodis „polvo“ ispanų kalba reiškia miltelius – tai nuoroda į miltelinę cukraus dangą, kuri paprastai užbarstoma ant šių sausainių prieš kepant.

Tradiciškai polvorones de canela buvo gaminami amatininkų būdu, o namų virėjai perduoda savo receptus kitoms kartoms. Bėgant metams šie sausainiai išpopuliarėjo visoje Meksikoje, jų galima rasti kepyklose ir turguose visoje šalyje. Jie dažniausiai patiekiami kaip saldus patiekalas per Kalėdų šventes ir ir toliau užima ypatingą vietą Meksikos kulinarijos tradicijose.

Šiandien „polvorones de canela“ užima ypatingą vietą daugelio meksikiečių širdyse ir yra laikoma nostalgišku ir guodžiu maistu, sujungiančiu žmones su jų kultūros paveldu.