Ką viduramžiais valgydavo ponai?

Mėsa: Mėsa buvo pagrindinė viduramžių dietos dalis, o lordai būtų valgę įvairią mėsą, įskaitant jautieną, kiaulieną, avieną, elnieną ir paukštieną. Taip pat buvo populiarūs medžiojamieji paukščiai, tokie kaip fazanai, kurapkos, putpelės. Mėsa dažnai buvo skrudinta, virta arba troškinama, taip pat buvo galima rūkyti, sūdyti ar džiovinti, kad ji būtų išsaugota.

Žuvis: Žuvis buvo dar vienas įprastas maisto šaltinis, ypač pakrančių zonose. Lordai būtų valgę įvairias žuvis, įskaitant lašišą, upėtakį, menkes ir silkes. Žuvis galėjo būti valgoma šviežia, sūdyta, rūkyta ar džiovinta, dažnai naudojama troškiniams ar sriuboms.

Duona: Duona buvo pagrindinis viduramžių mitybos produktas, o valdovai valgė įvairią duoną, įskaitant baltą, rudą ir ruginę duoną. Duona dažnai buvo gaminama iš kviečių, miežių ar avižų ir gali būti rauginta su mielėmis arba raugu.

Daržovės: Viduramžių mityboje daržovės nebuvo tokios paplitusios, kaip šiandien, tačiau valdovai būtų valgę įvairias daržoves, įskaitant morkas, ropes, svogūnus ir kopūstus. Daržoves buvo galima valgyti šviežias, virtas arba troškintas, jos dažnai buvo naudojamos sriuboms ar puodams.

Vaisiai: Vaisiai taip pat nebuvo tokie paplitę viduramžių mityboje, kaip šiandien, tačiau valdovai būtų valgę įvairius vaisius, įskaitant obuolius, kriaušes, slyvas ir vynuoges. Vaisiai gali būti valgomi švieži, džiovinti arba konservuoti cukruje ar meduje.

Pieno produktai: Lordai būtų valgę įvairius pieno produktus, įskaitant pieną, sviestą, sūrį ir jogurtą. Pieno produktai dažnai buvo naudojami gaminant maistą, pavyzdžiui, padažams ir sriuboms.

Vynas: Vynas buvo paplitęs viduramžių valdovų gėrimas ir dažnai buvo patiekiamas su maistu. Vynas buvo gaminamas iš vynuogių ir gali būti raudonas, baltas arba rožinis.

Midus: Midus buvo dar vienas viduramžių viešpačių paplitęs gėrimas, gaminamas iš medaus, vandens ir mielių. Midus dažnai buvo gardinamas prieskoniais, tokiais kaip cinamonas, imbieras, gvazdikėliai.

Alas: Alus buvo paplitęs viduramžių valdovų gėrimas, gaminamas iš miežių, vandens ir mielių. Ale dažnai būdavo gardinama apyniais – tai suteikdavo kartaus skonio.