Kodėl maisto tinklo viršuje paprastai yra mažai organizmų?

Keletas veiksnių prisideda prie organizmų trūkumo maisto tinklo viršuje:

- Energijos praradimas:kai energija teka maisto tinklu, nemaža dalis prarandama kiekviename trofiniame lygmenyje. Šis reiškinys, žinomas kaip „10 % taisyklė“, rodo, kad tik apie 10 % viename lygyje turimos energijos perduodama kitam. Šis laipsniškas energijos praradimas reiškia, kad aukštesnio trofinio lygio organizmams lieka mažiau energijos, o tai riboja palaikomų skaičių.

- Išteklių prieinamumas:išteklių, tokių kaip maistas ir erdvė, prieinamumas taip pat gali apriboti organizmų skaičių maisto tinklo viršuje. Šie ištekliai tampa vis retesni, kai kylame į trofinius lygius. Pavyzdžiui, didžiausi plėšrūnai gali turėti didelę teritoriją ir jiems gali prireikti daug grobio, kad išsilaikytų, o tai lemia konkurenciją ir mažesnį populiacijos tankį.

- Specializacija ir konkurencija:maisto tinklo viršuje esantys organizmai dažniausiai yra labiau specializuoti savo mityboje ir medžioklės strategijoje. Ši specializacija gali apriboti jų maisto šaltinius, todėl jie yra jautrūs grobio populiacijų svyravimams. Konkurencija dėl šių ribotų išteklių gali dar labiau sumažinti organizmų, galinčių sėkmingai užimti aukščiausius trofinius lygius, skaičių.

- Poveikis žmogui:žmogaus veikla, pvz., pernelyg intensyvi žvejyba, buveinių naikinimas ir tarša, gali neigiamai paveikti organizmus, esančius maisto tinklo viršuje. Didžiausi plėšrūnai yra ypač pažeidžiami šių trikdžių dėl mažo populiacijos dydžio, mažo reprodukcinio lygio ir jautrumo aplinkos pokyčiams. Dėl to žmogaus poveikis gali dar labiau sumažinti organizmų skaičių ir įvairovę maisto tinklų viršuje.

- Nišų atskyrimas:Kad galėtų egzistuoti kartu, skirtingos rūšys ekosistemoje dažnai specializuojasi konkrečiose ekologinėse nišose. Toks išteklių padalijimas sumažina konkurenciją ir leidžia didesnei rūšių įvairovei užimti skirtingus trofinius lygius. Tačiau aukščiausiuose trofiniuose lygiuose dažnai yra mažiau laisvų nišų, o tai riboja rūšių, galinčių užimti šias pozicijas, skaičių.

Apibendrinant galima pasakyti, kad energijos praradimo, išteklių prieinamumo, specializacijos ir konkurencijos, žmogaus poveikio ir nišos padalijimo derinys prisideda prie organizmų trūkumo maisto tinklo viršuje. Šie veiksniai kartu riboja individų ir rūšių, galinčių sėkmingai užimti šias aukščiausias trofines pozicijas, skaičių.