Kas nutinka jautienos mėsainiui, kai jį praryja?

Burnoje

- Kramtant mėsainis suskaidomas į mažesnius gabalėlius, todėl padidėja jų paviršiaus plotas, kad fermentai veiktų. Ptialinas, seilėse esantis fermentas, pradeda skaidyti mėsainio bandelėje esančius angliavandenius.

Stemplėje

- Mėsainis nustumiamas žemyn stemple į skrandį per nevalingus raumenų susitraukimus, vadinamus peristaltika.

Skrandyje

– Skrandyje gaminami fermentai druskos rūgštis ir pepsinas toliau skaido mėsainyje esančius baltymus ir angliavandenius. Skrandis susmulkina maistą, sumaišydamas jį su šiomis virškinimo sultimis, kad susidarytų pusiau skysta medžiaga, vadinama chyme.

Plonojoje žarnoje

- Chimas patenka į plonąją žarną, kur susimaišo su tulžimi iš kepenų ir kasos sultimis iš kasos. Tulžis padeda virškinti ir pasisavinti maistinius riebalus. Kasos fermentai, tokie kaip amilazė, lipazė ir proteazė, suskaido likusius mėsainyje esančius angliavandenius, riebalus ir baltymus. Plonojoje žarnoje yra mažytės į pirštą panašios iškyšos, vadinamos gaureliais, kurios padidina paviršiaus plotą, kad būtų efektyviai įsisavintos maistinės medžiagos.

Storojoje žarnoje

- Nesuvirškintos medžiagos patenka į storąją žarną. Čia vanduo susigeria, sutvirtina išmatas. Žarnyno bakterijos fermentuoja nevirškinamą augalinę medžiagą, gamindamos tokias dujas kaip metanas ir anglies dioksidas.

Pašalinimas

– Perdirbtos atliekos ilgainiui patenka į tiesiąją žarną, kur jos laikomos tol, kol pašalinamos ištuštinant.