Mikrobų veiklos rūšys, turinčios įtakos maisto sveikumui ir saugai?
Mikrobų veikla gali įvairiai paveikti maisto sveikumą ir saugumą. Kai kurie pagrindiniai mikrobų veiklos tipai yra šie:
1. Skilimas arba gedimas: Mikroorganizmai gali sukelti maisto skilimą arba sugedimą, suardydami jo komponentus. Dėl to gali pasikeisti maisto tekstūra, išvaizda, skonis ir kvapas, todėl jis bus neskanus arba nesaugus vartoti. Pavyzdžiai yra bakterijos, tokios kaip Pseudomonas ir Enterobacteriaceae, kurios genda mėsą, žuvį ir daržoves.
2. Patogeniškumas: Tam tikri mikroorganizmai, vartojami su maistu, gali sukelti žmonių ir gyvūnų ligas ar infekcijas. Šie mikroorganizmai vadinami patogeniniais mikroorganizmais arba per maistą plintančiais patogenais. Kai kurie įprasti pavyzdžiai yra bakterijos, tokios kaip Salmonella, Escherichia coli (E. coli), Listeria monocytogenes ir Campylobacter jejuni.
3. Toksinų gamyba: Kai kurie mikroorganizmai augdami ir metabolizuodami gali gaminti toksinus ar nuodingas medžiagas. Vartojant šie toksinai gali sukelti įvairias per maistą plintančias ligas ir apsinuodijimus. Pavyzdžiai yra bakterijos, tokios kaip Staphylococcus aureus, Clostridium botulinum ir Bacillus cereus, kurios gali gaminti toksinus, kurie sukelia apsinuodijimą maistu.
4. Fermentacija: Fermentacijos procesuose dalyvauja tam tikri mikroorganizmai, kurie maisto komponentus paverčia skirtingais produktais. Nors kai kurie fermentacijos procesai yra pageidaujami ir naudojami gaminant fermentuotus maisto produktus, tokius kaip jogurtas, sūris ir fermentuotos daržovės, kiti gali sukelti nepageidaujamus maisto pokyčius, jei jie įvyksta netyčia arba nekontroliuojamomis sąlygomis.
5. Maistinių medžiagų panaudojimas ir konkurencija: Mikroorganizmai gali konkuruoti su žmonėmis dėl maiste esančių maistinių medžiagų, todėl sumažėja jo maistinė vertė. Be to, kai kurie mikroorganizmai gali panaudoti esmines maistines medžiagas ir gaminti nepageidaujamus metabolitus, todėl keičiasi maisto maistinė sudėtis.
6. Bioplėvelės susidarymas: Mikroorganizmai gali sudaryti bioplėveles ant įvairių su maistu besiliečiančių paviršių, pavyzdžiui, įrangos ir indų, todėl jas sunku pašalinti ir gali būti užterštas bei kryžminis maisto užteršimas.
7. Per maistą plintančių ligų protrūkiai: Mikrobų veikla gali sukelti per maistą plintančių ligų protrūkius, kai grupė žmonių suserga suvalgę užteršto maisto. Šie protrūkiai gali turėti rimtų pasekmių visuomenės sveikatai ir ekonominei veiklai.
Siekiant užtikrinti maisto sveikumą ir saugą, labai svarbu visoje maisto grandinėje įgyvendinti gerą gamybos praktiką, sanitarijos procedūras ir veiksmingą temperatūros kontrolę. Mikrobų veiklos stebėjimas ir kontrolė, taip pat maisto saugos valdymo sistemų, tokių kaip pavojų analizė ir kritiniai valdymo taškai (RVASVT), įgyvendinimas yra labai svarbūs siekiant užkirsti kelią per maistą plintančioms ligoms ir užtikrinti žmonėms vartoti skirto maisto saugą.
Pagardai
- Kaip be skonio atskirti druską ar cukrų?
- Kodėl rūgščių maistas neturi pavojaus simbolių?
- Kas atsitiks, kai sumaišysite ciberžolę ir actą?
- Kas, be antibiotikų, turi sulfos, kas dar jos turi?
- Kas yra druskos sudėtyje?
- Kam naudojama stalo įrankių dėžutė?
- Iš ko gaminamas šnapsas?
- Vaistininkai dažnai teikia pirmenybę granulėms, o ne milt
- Kaip padaryti plaktos grietinėlės Mango Glaistant
- Kokie yra koloidų faktai apie leche flan?