Kaip užteršiate maistą?

Maisto užterštumas gali atsirasti įvairiais būdais, įskaitant kontaktą su kenksmingomis bakterijomis, virusais ar parazitais. Kai kurie iš labiausiai paplitusių maisto užteršimo šaltinių yra šie:

* Prasta higienos praktika: Maisto tvarkytojai, kurie netinkamai nusiplauna rankas arba maistą tvarko su nešvariais indais ar įranga, maistą gali užteršti bakterijomis.

* Kryžminis užteršimas: Taip atsitinka, kai žalia mėsa, paukštiena ar jūros gėrybės liečiasi su kitais maisto produktais, pavyzdžiui, vaisiais ir daržovėmis. Tai gali perkelti kenksmingas bakterijas į kitus maisto produktus.

* Netinkamas gaminimas: Maistas, kuris nėra paruoštas iki tinkamos temperatūros, gali turėti kenksmingų bakterijų.

* Netinkamas saugojimas: Maistas, laikomas netinkamoje temperatūroje, gali paskatinti bakterijų augimą.

* Nesaugūs maisto šaltiniai: Maistas, gautas iš nesaugių šaltinių, pavyzdžiui, nepatikrintos mėsos ar paukštienos, gali būti užterštas bakterijomis.

Norint išvengti maisto užteršimo, svarbu laikytis saugaus maisto tvarkymo praktikos. Ši praktika apima:

* Dažnai plauti rankas su muilu ir vandeniu

* Maisto ruošimo paviršių valymas

* Atskirų pjaustymo lentų naudojimas žaliai mėsai, paukštienai ir jūros gėrybėms

* Maisto gaminimas iki tinkamos temperatūros

* Maisto laikymas tinkamoje temperatūroje

* Maisto gavimas iš saugių šaltinių