Kurio tipo maistas greičiausiai toje pačioje vietoje formuojasi – bananai – pieno duona ar sūris?

Duona toje pačioje vietoje formuojasi greičiausiai iš bananų, pieno ir sūrio.

Štai keletas priežasčių, kodėl duona formuojasi greičiau:

* Sudėtis: Dėl didelio drėgmės kiekio ir maistinių medžiagų, tokių kaip angliavandeniai ir baltymai, gausa duona yra puikus substratas pelėsiams augti. Duonoje esantis krakmolas suteikia pelėsiui metabolizmui gliukozės, o baltymai – nepakeičiamų aminorūgščių.

* Duonos pH lygis paprastai yra nuo 5,5 iki 6,5, o tai palanku pelėsių augimui. Dauguma pelėsių geriausiai auga šiek tiek rūgščioje aplinkoje, ir šis diapazonas patenka į pageidaujamas sąlygas.

* Oro ir sporų poveikis: Skirtingai nuo bananų ir sūrio, duonos paviršiaus plotas, veikiamas oru, yra didesnis. Šis poveikis padidina pelėsių sporų atsiradimo ir duonos kolonijų tikimybę.

* Saugojimo sąlygos: Duona dažnai laikoma kambario temperatūroje, kuri idealiai tinka pelėsių augimui. Vėsios ir sausos sąlygos gali sulėtinti pelėsių vystymąsi, tačiau daugelis žmonių duoną laiko šiltesnėje aplinkoje, pavyzdžiui, virtuvėje ar sandėliukuose.

Pienas ir sūris Kita vertus, jų sudėtis ir apsauginiai mechanizmai skiriasi, todėl jie yra mažiau jautrūs pelėsių augimui:

* Pienas: Šviežiame piene yra antimikrobinių junginių, tokių kaip laktoferinas ir imunoglobulinai, kurie padeda slopinti bakterijų ir pelėsių augimą. Pasterizavimas dar labiau sumažina mikrobų kiekį piene, pailgina jo galiojimo laiką ir neleidžia augti pelėsiams.

* Sūris: Sūris turi mažesnį drėgmės kiekį ir didesnį rūgštingumą, palyginti su duona. Dėl mažesnio vandens aktyvumo (aw) pelėsiui sunkiau kolonizuotis ir daugintis. Be to, sūrio fermentacijos metu susidaranti natūrali pieno rūgštis mažina pH, sukurdama nepalankią aplinką daugeliui pelėsių rūšių.

Nors pienas ir sūris ilgainiui gali sugesti ir atsirasti pelėsių, ypač netinkamomis laikymo sąlygomis, jų galiojimo laikas ir atsparumas pelėsiui paprastai yra ilgesnis nei duonos.