Kaip žmogus atrado miltus?

Miltų istorija siekia ankstyviausias žmonijos civilizacijos dienas. Jau 10 000 m. pr. Kr. žmonės grūdus maldavo į miltus, kad gamintų duoną ir kitus maisto produktus. Pirmieji miltai greičiausiai buvo pagaminti iš laukinių grūdų, tokių kaip kviečiai, miežiai ir avižos, kurie buvo surinkti ir sumalti naudojant paprastus akmeninius įrankius. Laikui bėgant, kai žmonės sukūrė sudėtingesnius ūkininkavimo būdus, jie pradėjo auginti grūdus specialiai miltų gamybai.

Pirmieji miltų gamybos įrodymai yra iš Artimųjų Rytų, kur kviečiai ir miežiai buvo auginami jau 9000 m. pr. Kr. Iki 5000 m. pr. Kr. duona iš kvietinių miltų buvo pagrindinis maistas daugelyje Artimųjų Rytų ir Europos. Kinijoje ryžių miltai buvo naudojami makaronams ir koldūnams gaminti jau 5000 m. pr. Kr. Amerikoje actekai ir majai iš kukurūzų (kukurūzų) miltų tortilijų ir kitų maisto produktų gamybai naudojo dar 3000 m. pr. Kr.

Miltų plitimui ir žmonijos civilizacijos iškilimui didelį vaidmenį suvaidino miltų malimo technologijos plėtra. Iš pradžių miltai buvo malami rankomis, naudojant paprastą grūstuvą. Vėliau buvo sukurti vandeniu varomi malūnai, kurie leido greičiau ir efektyviau sumalti miltus. Dėl to smarkiai išaugo miltų gamyba ir duona bei kiti miltų produktai tapo pagrindiniu žmogaus mitybos elementu.

Šiandien iš miltų gaminami įvairūs maisto produktai, įskaitant duoną, makaronus, sausainius, pyragus ir pyragus. Jis taip pat naudojamas kaip tirštiklis sriubose ir padažuose. Kvietiniai miltai yra labiausiai paplitusi miltų rūšis, tačiau yra ir kitų rūšių miltų, tokių kaip ryžių miltai, kukurūzų miltai ir avižiniai miltai.