Kaip sviestmedžiai gauna maistą?

Sviestžolės (Pinguicula) yra lentibulariaceae šeimos mėsėdžių augalų gentis. Jie kilę iš įvairių pasaulio regionų, paprastai auga drėgnose arba pelkėtose buveinėse. Sviestžolės gaudo vabzdžius ir kitus smulkius organizmus, kad papildytų jų maistinių medžiagų suvartojimą iš dirvožemio.

Procesą, kuriuo sviestmedžiai gauna maistą, galima apibūdinti taip:

* Lipnūs lapai :Sviestmedžio lapai yra padengti mažytėmis stiebelėmis liaukomis, kurios gamina lipnią sekreciją, vadinamą gleivėmis. Šios gleivės ant lapų sukuria blizgantį paviršių, analogišką klijams.

* Vabzdžių gaudymas spąstais :Kai vabzdys ar panašus grobis paliečia lipnų lapo paviršių, jis įsipainioja į gleives. Kuo labiau grobis kovoja, tuo labiau jis įstringa.

* Liaukų plaukai :Lapo liaukos išskiria virškinimo fermentus, kurie pradeda skaidyti vabzdžio organizmą, išgaudamos maistines medžiagas. Grobį pamažu sugeria ir pasisavina sviestažolė.

* Redantys lapai :Kai kurių sviestmedžių rūšių lapų kraštai susisuka į vidų, kai grobis yra įstrigęs. Tai padeda išvengti vabzdžių pabėgimo ir palaiko glaudų ryšį su virškinimo fermentais.

Sviestmedžių mityba pirmiausia priklauso nuo vabzdžių. Tačiau pastebėta, kad jie valgo kitus mažus organizmus, tokius kaip vorai, sraiges ir net mažas varliagyviai, jei jie liečiasi su lipniais lapais.

Nors sviestmedžiai maistines medžiagas gauna iš savo grobio, jos vis tiek gali fotosintezuoti. Jų žali lapai gali atlikti normalius augalo procesus, pavyzdžiui, fotosintezės būdu saulės šviesą paversti energija. Tačiau baltymai ir kitos maistinės medžiagos, gautos gaudant grobį, gali pagerinti jų augimą ir bendrą sveikatą maistinių medžiagų skurdžioje aplinkoje.