Kaip pasterizavimas apsaugo nuo maisto gedimo?

Pasterizavimas – tai procesas, kurio metu skysčiai, dažniausiai pienas ar vaisių sultys, trumpam pakaitinami iki aukštos temperatūros, kad sunaikintų potencialiai kenksmingas bakterijas. Šis procesas nepašalina visų skystyje esančių mikroorganizmų, tačiau sumažina gyvybingų organizmų, įskaitant patogenus, skaičių iki tokio lygio, kuris laikomas saugiu žmonėms vartoti. Pasterizavimas denatūruoja bakterijų baltymus, fermentus ir nukleino rūgštis, dėl kurių jos praranda savo struktūrą ir funkciją bei negali daugintis ar sukelti ligą.

Aukšta temperatūra, naudojama pasterizuojant, taip pat padeda inaktyvuoti fermentus, kurie gali sukelti gedimą, pavyzdžiui, tuos, kurie skaido baltymus, riebalus ar angliavandenius. Tai padeda pailginti produkto galiojimo laiką, nes sulėtina natūralų maisto gedimo procesą.

Pasterizavimas maisto pramonėje buvo plačiai naudojamas daugiau nei šimtmetį ir yra laikoma svarbia visuomenės sveikatos priemone siekiant sumažinti per maistą plintančių ligų riziką. Tačiau svarbu pažymėti, kad pasterizavimas nepadaro maisto visiškai steriliu ir nepašalina visų galimų pavojų, tokių kaip toksinai, kuriuos bakterijos gamina prieš pasterizavimą, arba užteršimas, atsirandantis po pasterizacijos.