Kodėl maisto gaminimas didesniame aukštyje užtrunka ilgiau?

Didesniame aukštyje vandens virimo temperatūra yra žemesnė. Tai reiškia, kad vandeniui užvirti reikia daugiau energijos, taigi ir gaminimas užtrunka ilgiau. Pavyzdžiui, jūros lygyje vanduo užverda 100 laipsnių Celsijaus, o 1000 metrų aukštyje – 96,8 laipsnių Celsijaus. Šis skirtumas gali atrodyti nedidelis, tačiau jis gali turėti didelės įtakos gaminimo laikui.

Priežastis, kodėl vandens virimo temperatūra mažėja didėjant aukščiui, yra dėl atmosferos slėgio sumažėjimo. Oro slėgis yra virš tam tikro taško esančio oro svoris ir jis mažėja didėjant aukščiui. Tai reiškia, kad didesniame aukštyje yra mažesnis oro slėgis, o mažesnis oro slėgis reiškia mažesnį atsparumą vandens garavimui. Dėl to aukštesniame aukštyje vanduo užverda žemesnėje temperatūroje.

Atmosferos slėgio sumažėjimas taip pat turi įtakos cheminių reakcijų greičiui. Didesniame aukštyje cheminės reakcijos vyksta lėčiau, nes yra mažiau dujų molekulių, kurios reaguotų viena su kita. Tai reiškia, kad kepimo reakcijos, pavyzdžiui, mėsos skrudinimas, didesniame aukštyje užtrunka ilgiau.

Be virimo temperatūros sumažėjimo ir cheminių reakcijų sulėtėjimo, yra ir kitų veiksnių, galinčių turėti įtakos gaminimo laikui didesniame aukštyje. Pavyzdžiui, dėl oro sausumo dideliame aukštyje maistas gali greičiau išdžiūti, o dėl žemesnės temperatūros gali būti sunku išlaikyti maistą šiltą.

Dėl visų šių veiksnių gaminimo laikas turi būti koreguojamas gaminant maistą didesniame aukštyje. Paprastai kiekvienam 1000 metrų aukščio virš jūros lygio rekomenduojama pridėti 20-30% kepimo laiko. Pavyzdžiui, jei pagal receptą ką nors reikia virti 1 valandą jūros lygyje, tai 1000 metrų aukštyje reikėtų virti 1 valandą ir 20 minučių.

Svarbu pažymėti, kad tai tik bendros gairės, o tikrasis gaminimo laikas gali skirtis priklausomai nuo konkretaus ruošiamo maisto ir vietos aukščio. Visada geriausia išbandyti maistą, kad įsitikintumėte, jog tai paruošta prieš patiekiant.