Kaip mikroorganizmai sugauna ir valgo savo maistą?

Mikroorganizmai, būdami įvairūs ir gausūs, pasižymi įvairiais mechanizmais fiksuoti ir vartoti maistą. Toliau aprašyti kai kurie pagrindiniai mikroorganizmų naudojami maisto įsigijimo būdai:

1. Difuzija :Mikroorganizmai į aplinką išskiria virškinimo fermentus. Šie fermentai skaido organines medžiagas į mažesnes molekules, kurias vėliau absorbuoja mikroorganizmas. Šis maitinimo būdas yra įprastas bakterijoms ir grybams, kurie išskiria fermentus, tokius kaip celiulazės, proteazės ir amilazės, kad suvirškintų sudėtingus substratus, tokius kaip celiuliozė, baltymai ir krakmolas.

2. Aktyvus transportas :Mikroorganizmai naudoja aktyvius transportavimo mechanizmus, kad perneštų maistines medžiagas per savo ląstelių membranas. Šiam procesui reikia energijos ATP pavidalu. Aktyvus pernešimas dažniausiai stebimas bakterijose ir mielėse. Pavyzdžiui, kai kurios bakterijos naudoja specializuotus baltymus, kad aktyviai perneštų cukrų ir aminorūgštis į savo ląsteles.

3. Pinocitozė :Pinocitozė, dar žinoma kaip ląstelių gėrimas, apima ištirpusių maistinių medžiagų ir mažų dalelių įsisavinimą, susidarant mažytėms pūslelėms, vadinamoms pinosomomis. Šis procesas būdingas pirmuoniams ir tam tikroms ameboms. Mikroorganizmas išplečia savo ląstelių membraną aplink maistines daleles ir jas internalizuoja, sudarydamas pinosomą. Tada maistinės medžiagos virškinamos pinosomoje.

4. Fagocitozė :Fagocitozė yra specifinė endocitozės forma, kai kietosios dalelės, tokios kaip bakterijos, kiti mikroorganizmai ar ląstelių nuolaužos, patenka į ląstelės membraną. Apimtos dalelės yra fagosomose, kurios vėliau susilieja su lizosomomis ir sudaro fagolizosomas. Lizosomose esantys virškinimo fermentai suskaido absorbuotą medžiagą, išskirdami maistines medžiagas, kurias vėliau absorbuoja mikroorganizmas. Fagocitozė būdinga pirmuoniams, ameboms ir tam tikroms bakterijoms.

5. Sukibimas ir tiesioginė absorbcija :Kai kurie mikroorganizmai turi specializuotas struktūras, tokias kaip fimbrija arba pilis, kurios leidžia jiems prilipti prie paviršių. Šis sukibimas leidžia jiems įsisavinti maistines medžiagas tiesiai iš supančios aplinkos, prisirišant prie kietų substratų ir ištraukiant maistines medžiagas. Šis maitinimo būdas būdingas bakterijoms ir tam tikriems grybams.

6. Filtro padavimas :Maitinimas filtru yra vandens mikroorganizmų, ypač protistai, naudojamas mechanizmas maisto dalelėms iš vandens surinkti. Jie turi specializuotas struktūras, tokias kaip žvyneliai ar blakstienos, kurios sukuria vandens srovę, nukreipdamos ją į mikroorganizmo burną ar kitas maitinimo struktūras. Vandeniui tekant per šias struktūras, maisto dalelės filtruojamos ir praryjamos.

7. Grobuonys ir parazitizmas :Kai kurie mikroorganizmai yra plėšrūnai arba parazitai, medžiojantys ir vartojantys kitus mikroorganizmus kaip pagrindinį mitybos šaltinį. Plėšrieji mikroorganizmai aktyviai ieško ir gaudo grobio, o parazitiniai mikroorganizmai užmezga simbiotinius ryšius su kitais organizmais ir iš jų gauna maistines medžiagas. Plėšrūnas ir parazitavimas yra paplitę tarp pirmuonių, bakterijų ir grybų.

Šie maisto surinkimo ir nurijimo metodai leidžia mikroorganizmams klestėti įvairiose aplinkose ir atlikti lemiamą vaidmenį perdirbant maistines medžiagas, skaidant organines medžiagas ir palaikant ekologinę pusiausvyrą.