Kodėl lapuose rasoja?

Rasa susidaro ne tik ant lapų, o ant įvairių naktinio dangaus veikiamų paviršių, įskaitant lapus, žolę, dirvą, automobilius ir kt. Rasos buvimą įtakoja keli pagrindiniai veiksniai:

Drėgmė:Kad susidarytų rasa, ore turi būti pakankamai vandens garų. Kai oras drėgnas, jame yra didesnė vandens molekulių koncentracija.

Temperatūra:rasa susidaro, kai vandens garai kondensuojasi į mažus skysto vandens lašelius. Šis procesas vyksta, kai paviršiaus temperatūra nukrenta žemiau rasos taško, ty temperatūros, kurioje oras prisisotina vandens garų ir prasideda kondensacija. Rasos tašką veikia drėgmė; aukštesnis drėgmės lygis lemia aukštesnį rasos tašką.

Giedras dangus:rasos susidarymas labiausiai pastebimas giedromis naktimis, nes debesų nebuvimas leidžia geriau prarasti šilumą nuo paviršiaus per radiaciją. Debesys gali veikti kaip barjeras, užkertantis kelią šilumos nuostoliams ir trukdant susidaryti rasai.

Radiacija:dienos metu saulės šiluma sušildo žemę ir kitus paviršius. Saulei nusileidus ir giedram dangui susikaupusi šiluma sklinda atgal į atmosferą. Šis vėsinimo efektas sumažina paviršių temperatūrą ir skatina rasos susidarymą.

Vėjas:Vėjas gali trukdyti rasai susidaryti, maišydamas orą šalia paviršiaus su šiltesniu oru virš jo, neleisdamas paviršiaus temperatūrai taip smarkiai nukristi. Ramūs vėjai ar užsistovėjęs oras skatina sunkesnės rasos susidarymą.

Vieta ir mikroklimatai:rasos buvimas gali skirtis priklausomai nuo vietos ir mikroklimato regione. Tokie veiksniai kaip aukštis, artumas prie vandens telkinių ir vietinė topografija gali turėti įtakos temperatūrai, drėgmei ir aušinimo modeliams, kurie turi įtakos rasos susidarymui.

Taigi, nors lapai dažnai rasoja dėl atviros prigimties ir vėsinančio nakties poveikio, tai nėra išskirtinai tik lapams; o rasa susidaro ant įvairių paviršių, kuriuos veikia atitinkamos drėgmės, temperatūros, giedro dangaus ir radiacinio aušinimo sąlygos.