Kas sveikiau žaliai žemei ar vandeniui?

Žmonių sveikatos kontekste nei žalias dirvožemis, nei vanduo nėra laikomi „sveika“ ar „nesveika“. Žalias dirvožemis ir vanduo yra terminai, vartojami įvairiose srityse, tokiose kaip žemės ūkis ir aplinkos mokslas, apibūdinantys specifines savybes ar sąlygas.

Žalias dirvožemis paprastai reiškia dirvožemį, kurio ekosistema yra sveika ir kuriame gausu organinių medžiagų, maistinių medžiagų ir naudingų mikroorganizmų. Paprastai manoma, kad tai naudinga augalų augimui ir dirvožemio sveikatai. Vanduo gali būti laikomas sveiku, kai jis yra švarus, saugus gerti ir be kenksmingų teršalų.

„Sveikatingumo“ sąvoka dirvožemio ir vandens atžvilgiu paprastai vertinama remiantis konkrečiais parametrais ir standartais, kuriuos nustato reguliavimo institucijos arba mokslo bendruomenės. Pavyzdžiui, vandens kokybė vertinama remiantis tokiais veiksniais kaip mikrobų kiekis, cheminė sudėtis ir fizinės savybės, siekiant nustatyti jo tinkamumą gerti, drėkinti ar kitiems tikslams. Dirvožemio sveikata vertinama pagal dirvožemio struktūrą, maistinių medžiagų kiekį, organinių medžiagų kiekį ir naudingų dirvožemio organizmų buvimą.

Todėl nedera lyginti žalios žemės ir vandens „sveikumo“ bendrąja prasme, nes jie atlieka skirtingą paskirtį ir yra vertinami pagal skirtingus kriterijus.