Kas atsitiko, kai ledai ištirpo?

Ledams tirpstant, įvyksta keletas fizinių ir cheminių pokyčių. Štai kas nutinka:

Fazės keitimas:Ledai yra šaldytas desertas, gaminamas maišant pieno, cukraus, skonių ir kartais spalvų mišinį. Kai ledai yra veikiami aukštesnės temperatūros, leduose esantis užšalęs vanduo pradeda tirpti ir pereina iš kietos būsenos į skystą.

Lydymosi temperatūra:Ledų lydymosi temperatūra skiriasi priklausomai nuo jų sudėties, ypač nuo cukraus ir riebalų kiekio. Paprastai ledų lydymosi temperatūra yra nuo -15 °C (5 °F) iki -9 °C (15 °F). Kai ledai pasiekia lydymosi temperatūrą, kieti ledo kristalai pradeda irti ir virsti skysčiais.

Tekstūros pasikeitimas:Ledams tirpstant, jų tekstūra pasikeičia iš pusiau kietos į skystesnę. Tirpstantys ledai tampa minkštesni, lygesni, mažiau atsparūs deformacijai.

Skonio ir aromato išsiskyrimas:Kai ledai ištirpsta, skoniai ir aromatai, įstrigę šaldytoje matricoje, išsiskiria. Štai kodėl lydyti ledai dažnai turi ryškesnį skonį ir aromatą, palyginti su šaldytais ledais.

Vandens atskyrimas:ledams tirpstant, vanduo, kuris sudaro didelę deserto dalį, gali atsiskirti nuo kitų komponentų, tokių kaip riebalai, cukrus ir kvapiosios medžiagos. Dėl šio proceso ant ištirpusių ledų gali susidaryti skaidraus skysčio sluoksnis.

Struktūros praradimas:tirpstantys ledai praranda savo tvirtą, struktūrizuotą formą ir tampa mažiau vientisa. Jis gali pradėti tekėti ir plisti, priklausomai nuo jo klampumo ir aplinkos temperatūros.

Kristalizacija:jei ištirpę ledai greitai nesuvartojami arba neatšaldomi, jie gali kristalizuotis. Temperatūrai mažėjant ir skysčiui pradėjus vėsti, kai kurios vandens molekulės gali persiorganizuoti į ledo kristalus, todėl susidaro grūdėta arba ledinė tekstūra.

Ledų lydymosi procesą gali įtakoti keli veiksniai, tokie kaip pradinė ledų temperatūra, aplinkos temperatūra, ledų sudėtis (ypač cukraus ir riebalų kiekis) bei stabilizatorių arba emulsikliai.