Kodėl susitraukia, kai dedate į vandenį, sumaišytą su cukrumi?

Įdėjus raziną į vandenį, sumaišytą su cukrumi, joje vyksta osmoso procesas.

Štai kas nutinka:

-Osmosas – tai vandens molekulių judėjimas per selektyviai pralaidžią membraną iš didesnės vandens koncentracijos srities į mažesnės vandens koncentracijos sritį.

Cukraus koncentracija lauke:Tarkime, kad cukraus ir vandens tirpalas susidaro ištirpinant cukrų vandenyje, pavyzdžiui, su razinomis. Kadangi tirpale yra daugiau cukraus molekulių, cukraus dalelių koncentracija yra žymiai didesnė nei vandens molekulių.

- Razinos, kurios iš pradžių yra sausos, turi palyginti daug cukraus ir mažai vandens, palyginti su cukraus vandens tirpalu.

-Kai razinos dedamos į šį cukraus ir vandens tirpalą, vandens molekulių koncentracija už razinos ribų (cukraus vandens tirpale) yra didesnė nei vandens molekulių koncentracija razinos viduje.

-Todėl vandens molekulės iš razinos išorės (kur jų yra daugiau) per selektyviai pralaidžią razinos odelę juda į vidų (kur jų yra mažiau), todėl razina išbrinksta ir tampa putli.

-Tačiau kadangi osmosas yra dvipusis procesas, vandens molekulės taip pat pasišalina iš razinos dėl didesnės cukraus koncentracijos viduje, palyginti su cukraus vandens tirpalu lauke.

-Kai vanduo išeina iš razinos, viduje esantis natūralus cukrus tampa labiau koncentruotas. Tokia cukraus koncentracija razinoje pradeda ištraukti daugiau vandens iš cukraus ir vandens tirpalo.

-Tam tikru momentu pasiekiama pusiausvyra, kai vandens molekulių judėjimas į raziną (dėl didesnės vandens koncentracijos lauke) subalansuojamas vandens molekulių judėjimu iš razinos (dėl didesnės cukraus koncentracijos viduje).

-Šioje pusiausvyros taške razina gali nepastebimai išsipūsti ar toliau susitraukti, tačiau vandens molekulių mainai tęsiasi.

Laikui bėgant razinos gali pasiekti maksimalų absorbcijos lygį, o pusiausvyra tarp cukraus ir vandens koncentracijų razinoje ir už jos ribų gali pasikeisti, todėl razinos dydis ir tekstūra gali šiek tiek pakisti.