Kuris iš šių lėto mikrobų augimo?

Yra keletas veiksnių, galinčių prisidėti prie lėto mikrobų augimo, įskaitant:

Temperatūra: Mikrobai geriausiai auga tam tikroje temperatūros diapazone. Jei temperatūra per karšta arba per šalta, jų augimas sulėtės arba sustos. Pavyzdžiui, dauguma bakterijų geriausiai auga 37–42 °C (98,6–107,6 °F) temperatūroje, o grybai geriausiai auga 25–30 °C (77–86 °F) temperatūroje. .

pH lygis: Mikrobai taip pat geriausiai auga esant tam tikram pH lygiui. Jei pH lygis per rūgštus arba per šarminis, jų augimas sulėtės arba sustos. Pavyzdžiui, dauguma bakterijų geriausiai auga, kai pH lygis yra nuo 6,5 iki 7,5, o grybai geriausiai auga esant pH nuo 5,0 iki 6,0.

Deguonis: Kai kurioms bakterijoms augti reikalingas deguonis, o kitiems – ne. Mikrobai, kuriems reikia deguonies, vadinami aerobiniais, o mikrobai, kuriems nereikia deguonies, vadinami anaerobiniais. Jei deguonies lygis per mažas, aerobinių mikrobų augimas sulėtės arba sustos.

Drėgmė: Mikrobams augti reikia drėgmės. Jei aplinka per sausa, jų augimas sulėtės arba sustos. Pavyzdžiui, daugumos bakterijų santykinė oro drėgmė turi būti bent 60 %, kad augtų, o grybams – bent 80 %.

Maistingosios medžiagos: Mikrobams augti reikia maistinių medžiagų. Jei aplinkoje nėra pakankamai maistinių medžiagų, jų augimas sulėtės arba sustos. Pavyzdžiui, daugumai bakterijų augti reikalingas anglies, azoto ir fosforo šaltinis, o grybams – anglies, azoto ir kalio šaltinio.

Konkurencija: Mikrobai taip pat konkuruoja tarpusavyje dėl išteklių, tokių kaip maistas ir erdvė. Jei aplinka per daug perpildyta, kai kurių mikrobų augimas sulėtės arba sustos.

Antimikrobinės medžiagos: Mikrobus taip pat gali slopinti antimikrobinės medžiagos, tokios kaip antibiotikai, dezinfekavimo priemonės ir konservantai. Šios medžiagos gali sunaikinti mikrobus arba sulėtinti jų augimą.

Kontroliuojant šiuos veiksnius galima sulėtinti arba sustabdyti mikrobų augimą.